Net ir radus vasario 4-ąją Vilniuje dingusio 15-mečio Mykolo kūną Neryje ties Valų kaimu, šios istorijos atgarsiai skamba iki šiol. Socialiniuose tinkluose Mykolo mirtimi naudojasi sukčiai, prisidengdami žiniasklaida. Specialistai skubiai įspėja visus, kad tokios aferos yra sukčių metodai bandant išvilioti pinigus.
Internete vis pasirodo melagingi straipsniai, neva paaiškėjo prie paauglio mirties prisidėję asmenys.
Paskutinysis atvejis – prisidengiant naujienų portalo vardu skleidžiamas melas, taip bandant įvilioti į sukčių pinkles.
Socialiniuose tinkluose dalinamasi straipsniu, kurio antraštėje nurodoma: „Dabar viskas priklausys nuo aukos tėvų.“
Prieraše prie socialinių tinklų įrašo rašoma, kad „Naujausi įvykiai, atskleisti tragiškoje byloje. Įtariamasis sulaikytas.“
Melagingo sukčių platinamo straipsnio nuotraukoje pavaizduotas 15-metis Mykolas, asmuo prie bankomato bei neva du įtariamieji.
Įspėjama neapsigauti – tai sukčių darbas, siekiant apgauti ir pasipelnyti, išvilioti pinigus.
Papasakojo, kaip tokias situacijas išnaudoja sukčiai
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Jurijus Domnėnko tv3.lt teigė, kad šiuo metu sukčiai žiniasklaidos priemonių įvaizdžiu ir socialiniais tinklais naudojasi labai dažnai.
„Sukčiai naudojasi labai dažnai – tiek socialiniuose tinkluose, deda straipsniu, nukopijuoja kažkokio dienraščio pirminį puslapį ir įdeda pakoregavę. Tikrai labai daug – yra ir Sabonis, ir Grybauskaitė, ir Nausėda, visi investuoja, visi laimi, sporto žvaigždės. Tiek kiek aš susiduriu, tai kiekvieną dieną matau beveik po vis kažkokią naują istoriją“, – sakė jis.
J. Domnėnko atskleidė visą tiesą, kaip paprastas mygtuko paspaudimas „Facebook“ platformoje ar kur kitur gali sukelti nemenkų problemų – būtent taip iš žmonių išviliojamos milžiniškos sumos.
„Sukčių tikslas yra ne ta informacija, kurią mes matome ekrane, o jų tikslas yra, kad žmogus paspaustų tą straipsnį. Kada žmogus paspaudžia straipsnį, jį atsidaro – sukčiai techniškai gauna dalį informacijos apie tą žmogų, kad jis domėjosi.
Sukčiai suprasdami, kad žmonės domėjosi apie investicijas, atlieka dar socialinį monitoringą ir taip daugmaž atranda apie tą žmogų informacijos.
Pavyzdžiui, žmogus naršė savo „Facebook“ paskyroje ir tokį straipsnį pamatė, jis paspaudė ar palaikino ir sukčiai atlikę turinio analizę pamato to žmogaus vardą pavardę, paskui randa kokį skelbimą, gauna telefono numerį, kaip sakant atidirba apie tą žmogų ir tada skambina, pradeda investuoti.
Arba pavyzdžiui prisistato, kaip kokie įmonės brokeriai, sako, kad turi bitcoin (decentralizuota skaitmeninė valiuta, aut. p.) pinigų ir galėtų žmogui pervesti. Taip paskui pereina į bendravimą ir iš žmogaus išvilioja pinigus įvairiais būdais“, – vardijo J. Domnėnko.