Socialiniuose tinkluose įsiplieskė diskusijos po to, kai žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė uždavė klausimą Laurynui Kasčiūnui, pretenduojančiam į Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko postą.
D. Žeimytė-Bilienė akcentavo, kad skaičiai 88 yra laikomi nacių simboliu, dėl to laidos metu L. Kasčiūno paklausė, kodėl jo telefono numeryje yra nacistiniai simboliai.
Po užduoto klausimo kilusias diskusijas žurnalistė pakomentavo ir savo socialinių tinklų paskyroje.
„Kelinta diena stebiu aštrią reakciją į klausimą, kurį uždaviau vienam iš kandidatų į Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų partijos pirmininko postą. Pradžioje kandidato simpatikai, kolegos partijoje, vėliau į chorą įsijungė „sisteminės žiniasklaidos” nekentėjai, o galų gale ir kai kurie kolegos žurnalistai. Visi pliekia išsijuosę, kaip gi galėjo būti užduotas toks klausimas.
Mat klausti politikų apie tai, kokie jiems animaciniai personažai patinka yra ok, o klausti, kodėl jo asmeniniuose dalykuose įvairiomis formomis dar figūruoja praeities šešėliai – jau baisus reikalas“, – rašo D. Žeimytė-Bilienė.
Kasčiūnas: „Jeigu yra klaidų, pripažįsti, kad jas padarei, atsistoji ir eini toliau“
Apie įvykusią situaciją naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo kandidatai į TS-LKD pirmininko postą Laurynas Kasčiūnas ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko posto siekiantis Laurynas Kasčiūnas teigia į viešai keliamas abejones dėl skaičių simbolikos jo telefono numeryje žvelgiantis ramiai. Pasak politiko, jis į „nesąmones“ nereaguoja.
Kasčiūnas laidoje pasidalijo, kad šįryt sulaukė duomenų analitiko žinutės, kurioje buvo teigiama, jog apie 5 proc. telefono numerių turi du aštuoneto skaitmenis iš eilės.
„Tai yra atsitiktinis dalykas, jis visiškai įmanomas. Aš kažkada važiavau pro Vilniaus miestą ir žiūriu, kad autobusas važiuoja su dviem aštuonetais į oro uostą, tai man turbūt reikia rašyti merui laišką, kad jis pakeistų tą numerį? Nu nebūkime juokingi“, – sako politikas.
Jis taip pat pabrėžė, kad įvairūs simboliai yra visur – tiek ant drabužių, tiek namuose ar darbo kabinete.
„Pas mane kabinete kabo Jonas Žemaitis-Vytautas, Antanas Smetona ir kiti mūsų didžiavyriai. Apie darbus ir reikalus reikia kalbėti, o ne apie kažkokias situacijas“, – aiškino Kasčiūnas.
D. Žeimytės-Bilienės klausimą L. Kasčiūnas vertina kaip jos pačios reikalą. Politikas sutinka, kad klausti galima bet ko, tačiau atkreipia dėmesį, jog ir reakcija į klausimą gali būti bet kokia.
Apie nuolat primenamą politiko praeitį ir sąsajas su nacizmu, L. Kasčiūnas pabrėžė, kad prieš 25 metus priklausė Nacionaldemokratų partijai, tačiau su nacizmu jis nieko bendro neturėjo.
„Ką aš dariau prieš 25 metus – ilga istorija, su nacizmu nieko bendro. Aš buvau legalios Nacionaldemokratų partijos narys, būdamas 18 metų. Mes buvome už NATO, bet nebuvome už Europos Sąjungą. Po to aš buvau buvau pabaigęs su šiuo reikalu. Reikia suprasti, kad jaunystėje darai klaidų, ieškai savo gyvenimo kelio, kartais jo nerandi iš karto.
Jeigu yra klaidų, pripažįsti, kad jas padarei, atsistoji ir eini toliau, aš vadovaujuosi tokia filosofija, todėl aš nesmerkiu jaunimo, ieškančio savo kelio, visko gali būti“, – aiškina jis.
R. Morkūnaitė-Mikulienė: „Tokio pobūdžio debatai nėra kalbėjimas apie esmę“
Žurnalistės D. Žeimytės-Bilienės teigimu, nacizmo simbolius Kasčiūno asmeniniuose duomenyse pastebėjo bendrapartiečiai.
Politiko bendrapartietė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė paklausta, ar ji ne viena iš tų, kurie pastebėjo nacizmo apraiškas, tai paneigė.
Politikės teigimu, ji apie tokius dalykus nekalba ir jų nevertina, o viešoje erdvėje mirgančių nuomonių nesustabdysi.
„Bendrai paėmus, kaip ir visuomenė, taip ir žurnalistai, gali užduoti visus klausimus, o visuomenė sprendžia, ar jie yra etiški, logiški ar kokie kitokie. Kiekvienas, kuriam tas klausimas skirtas, atsakinėja, bet aš tokių vertinimų nesiimu ir nesiimsiu“, – laidojė teigė R. Morkūnaitė-Mikulienė.
Tiesa, laidos vedėjas Artūras Anužis atkreipė dėmesį, kad viename iš pačios politikės numerių yra du aštuonetai iš eilės.
Politikė sako, kad to nepastebėjo, o jeigu taip yra – tai ne asmeniniame numeryje, o seimo. Taip pat ji sako mananti, kad tokio pobūdžio debatai nėra kalbėjimas apie esmę.
D. Žeimytės-Bilienės ir L. Kasčiūno pokalbis
Laidoje žurnalistė L. Kasčiūno paklausė: „Kodėl Jūsų kai kuriuose asmeniniuose duomenyse vis dar yra nacistų naudojamų simbolių?“
„Ką Jūs turite galvoje?“ – pasiteiravo jis, o D. Žeimytė-Bilienė patikslino: „Jūsų telefono numerį.“
„Ta prasme? Telefono numeris yra atsitiktinis dalykas“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Nemanau, kad ten atsitiktinis“, – patikino žurnalistė.
„Aš tiek prisiklausęs esu apie save, kad aš gyvenu 88 bute, kad mano vaikai gimė per Hitlerio gimtadienį“, – sakė politikas
„Kaip tai gali būti atsitiktiniai dalykai?“ – dar kartą perklausė D. Žeimytė-Bilienė, o L. Kasčiūnas atkirto: „Kaip aš galiu telefono numerį pasirinkti?“
„Jūs galite pasirinkti. Ir ten toks sutapimas – du aštuonetai kažkodėl?“ – tikino ji.
„Nežinau, nu toks yra, tai ką man dabar, keisti numerį?“ – sako politikas.
„Sutapimas?“ – pakartojo žurnalistė.
„Tai be abejo“, – patikino L. Kasčiūnas.
I. Kalpokas: „Klausimas ištraukė visokiausius marginalus“
Socialiniuose tinkluose šis pokalbis susilaukė itin didelio susidomėjimo. Dalis žmonių kritikavo tokį žurnalistės klausimą, kiti palaikė ir atvirkčiai, atkreipė dėmesį į politiko pateiktą atsakymą.
Situaciją pakomentavo ir Vytauto didžiojo universiteto docentas, politologas Ignas Kalpokas.
„Apie garsiausią pastarojo meto klausimą politikui (taip taip, tą „numerologinį“). Aišku, galima diskutuoti apie šio, kaip ir apie bet kurio, klausimo formulavimą, bet būtent tai, kas buvo išprovokuota, jau pateisina patį klausimą.
Nes būtent reakcijų neadekvatume, ypač tarp jo rėmėjų, yra dar viena iliustracija, kaip labai minimas politikas kai kam yra įgavęs stabo ar mesijo, prie kurio negalima net pirštu prisiliesti, statusą, o tai niekada nėra sveika.
Ir kitas dalykas – kaip labai tas klausimas ištraukė visokiausius marginalus. Nes visokios janutienės ir panašios personos, stojančios piestu už konservatorių politiką – va čia jau įdomiau“, – rašė jis.
Pasisakė ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas
Savo socialiniuose tinkluose situaciją pakomentavo ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Senokai neteko matyti tiek aštrių reakcijų dėl žurnalisto klausimų politikui. Tiksliau, dėl vieno klausimo ir jo išplėtojimo. Kaip ir kokia forma užduoti klausimą politikui, visada sprendžia (taip bent turėtų būti) pats žurnalistas. Ir taškas. Geriau ar blogiau pavyko, galima diskutuoti redakcijoje.
O dabar apie simbolius, dėl kurių čia ir verda debatai. Tema tikrai retai keliama viešumoje. Nes jei gyvenime papuola mums atsitiktiniai skaičiai, tuomet klausimų nėra (pvz., automobilio registracijos ženklo numeris, kabineto ministerijoje numeris, telefono numeris). Na, nebent yra koks tikrai įdomus sutapimas. Tada galima ir paklausti:)
Bet šiandien neretai galima ir rinktis numerius pagal savo skonį ar vertybes bei netgi tikėti tų simboline prasme. Tai daug ką pasako apie žmogų ir jo savybes, vertybes.
Pvz., kai kas nors renkasi išskirtinį automobilio ženklą (001, IXXXI ir pan.), galima įtarti apie kai kurias asmenybės savybes. Lygiai taip ir su telefono numeriu gali būti. Pažįstu žmogų, kurio skaičiai telefone yra 00001 ir 00000. Ir tai, greičiausiai, nėra atsitiktiniai skaičiai. Ir kai ką jie pasako apie tą žmogų.
Todėl užduoti klausimą apie skaičius ir jų galimas reikšmes (ar tik sutapimus), žurnalistikoje yra įdomus kampas ir dar įdomesnės dėl to kilusios reakcijos.
Tai tik reiškia, kad žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė pataikė į kažkokius jautrius nervus. Ir tai yra sėkmė. Ne kasdien taip pavyksta žurnalistams. O šį kartą yra apie ką pakalbėti“, – rašė jis.