Nemaža dalis gyventojų, sulaukę pensinio amžiaus, neskuba pateikti prašymų gauti pensijai. Tačiau pavėlavę pusmetį, jie savo pensijos pinigus praranda, jie išmokami kitiems. Panašu, kad valdžia atsižvelgė į gyventojų skundus ir prašymų pateikimo datą prailgino nuo 6 iki 12 mėnesių. Tačiau pensininkai apskritai norėtų panaikinti šiuos prašymus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė įstatymo pakeitimus, numatančius pensijų išmokėjimą ne daugiau kaip už 12 mėnesių nuo teisės atsiradimo dienos.
Jeigu Seimas jiems pritars, pakeitimai įsigalios 2024 m. sausio 1 d.
Šiuo metu, jeigu žmogus neužpildo prašymo pensijai gauti ilgiau nei 6 mėnesius, pinigai lieka „Sodros“ biudžete ir naudojami socialinio draudimo išmokoms mokėti.
Pakeitimams įsigaliojus gyventojai galės pateikti prašymus, pensijai gauti 12 mėnesių, po to, kai jie sulauks pensinio amžiaus. O pavėlavę, jie galės atgauti pinigus atgaline data už metus.
Pensininkai apskritai siūlo naikinti prašymus
Tuo metu Vilniaus miesto Bočių bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė sakė, kad „Sodra“ turėtų paskaičiuoti ir mokėti pensiją gyventojui be jokių prašymų.
„Kam apskritai jie reikalingi Ar negalėtume be jų apsieiti?“ – retoriškai klausė V. Tūrienė.
Dar ji siūlė į pensiją išeinantiems gyventojams išsiųsti priminimus, kad bus reikalingas jų prašymas.
„Kaip kitaip žmogus žinos, kad jam reikia parašyti prašymą. Dabar panašu, kad valdžia bando užsidirbti iš tokių žmonių, kurie pamiršta parašyti prašymus arba net nežino, kad apskritai juos turi pateikti.
„Sodra“ galėtų prieš pusmetį atsiųsti pranešimą, kad žmogus turi pateikti prašymą, gauti pensijai. Bet panašu, kad palengvinti vyresnių žmonių gyvenimo, niekas nesiruošia“, – piktinosi V. Tūrienė.
Anot jos, apskritai valdininkams net neįdomu, kad kažkas vėluoja pateikti prašymą.
„Jie tik džiaugiasi ir norėtų, kad tokių žmonių būtų daugiau. Juk tada pinigai grįžta vėl į jų rankas. Tokį požiūrį ir elgesį galima vadinti pensininkų apgaudinėjimu ir vagyste. Valdžios institucijos apvagia gyventojus“, – sakė V. Tūrienė.
1 tūkst. gyventojų vėluoja pateikti prašymus
„Sodros“ duomenimis, statistiškai apie 1 tūkst. senatvės pensijų per metus paskiriama nuo vėlesnės datos, negu asmuo sulaukia senatvės pensijos amžiaus.
„Tačiau šis skaičius nereiškia, kad visi šie žmonės praleido terminus kreiptis dėl pensijų. Skaičius apima ir tuos žmones, kurie, pavyzdžiui, pensinio amžiaus sukakties mėnesį dirba ir nori, kad to mėnesio, kurį žmogus sukanka pensinį amžių, įmokos būtų įtrauktos į pensijos apskaičiavimą – tokiu atveju neretai prašoma skirti pensiją nuo kito mėnesio pirmosios dienos.
Tai reiškia, kad šie žmonės galėjo gauti pensiją mėnesį ar keturis mėnesius po to, kai sukako senatvės pensijos amžių, tad paskirtoji pensija jiems buvo išmokėta kartu su susidariusia nepriemoka“, – komentavo „Sodra“.
Anot jos, jei žmogus yra išreiškęs pageidavimą gauti „Sodros“ žinutes, tokiam asmeniui, likus 6 mėnesiams iki pensinio amžiaus, „Sodra“ siunčia pranešimą apie artėjantį pensinį amžių ir informuoja, kaip pateikti prašymą senatvės pensijai gauti.
„Taip pat kas mėnesį žinutėmis ir telefonu informuojame tuos žmones, kurie po metų sulauks senatvės pensijos amžiaus, tačiau dar nėra pateikę duomenų apie savo darbo stažą, įgytą iki 1994 metų.
O Pensijų anuitetų fondas siunčia žinutes antros pakopos kaupimo dalyviams, kurie netrukus sulauks senatvės pensijos amžiaus, su instrukcija, kaip įsigyti pensijų anuitetą“, – tikino „Sodra“.
Pritaria siūlymui
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pritarė, kad prašymų pateikimo terminas būtų pratęstas.
„Juk niekam nėra nuostolio, jeigu žmogus iš karto suėjus pensiniam amžiui neparašo prašymo pensijai. Jis tai galėtų padaryti ir vėliau bei atgauti pinigus.
Žinoma, tada „Sodra“ turėtų kaupti pinigų rezervą, nes vienu metu reikėtų išmokėti nemažą sumą pinigų. Tačiau tokiu atveju galima numatyti tvarką, kad, pavyzdžiui, pinigai būtų išmokami ne vienu kartu, o per tam tikrą laikotarpį“, – sakė R. Lazutka.
Jo teigimu reikia nepamiršti, kad kiekvienais metais pensijos palaipsniui didėja.
„Todėl jeigu žmogus pamiršo parašyti prašymą, o per metus pensija padidėjo, jam turėtų būti išmokama ta mažesnė pensija, kad gyventojai nepradėtų piktnaudžiauti ir laukti didesnių pensijų ir tik tada pildyti prašymus“, – aiškino R. Lazutka.
Anot jo, paprašyti pensijos, ko gero, dažniau pamiršta dirbantys ar turintys savo verslą pensininkai.
„Turbūt tokių žmonių, kurie pamiršta nėra daug. Tačiau gaila ir tų kelių, juk jie dirbo, mokėjo mokesčius, o pensiją prarado.
Dar kiti gyventojai galvoja, kad „Sodra“ viską mato, todėl ir prašymų jokių nereikia. Jie gali net nežinoti, kad po pusmečio jų pensija dings, pinigai sugrįš atgal į biudžetą. Bet juk „Sodra“ gali neturėti asmens banko sąskaitos arba ta sąskaita gali būti pasikeitusi. Tad nereikia tikėtis, kad automatiškai pensija bus mokama vos sulaukus pensinio amžiaus. Tačiau „Sodra“ galėtų priminti ir informuoti žmones, kad jie nepamirštų savo pensijos“, – aiškino ekonomistas.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijas gauna 616 tūkst. šalies gyventojų.
Dabar vidutinė senatvės pensija siekia 539 eurus.