„Taip neturėjo atsitikti ir tai įmeta dar vieną malkelę į tą laužą, kuris šiuo metu liepsnoja“, – situaciją apie premjero Gintauto Palucko skolą savivaldybei komentuoja šalies vadovas Gitanas Nausėda. Interviu LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ jis pažėrė kritikos ir institucijų reakcijai dėl į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos įskridusio drono „Gerbera“. „Buvo daug chaoso ir tokiu procesu patenkintas aš tikrai negaliu būti“, – sako šalies vadovas.
– Prezidente, užjaučiu jus, bet jums nuolat tenka komentuoti premjero Gintauto Palucko reikalus, ir vėl šį kartą naujienos. Ir jūs šiandien jau komentavote šitą problemą ir minėjote, kad jums keistai atrodo, kai užmirštama sumokėti savivaldybei priteistą žalą, ir keistai, kad savivaldybė neprimena, neišsiieško šitų pinigų. Bet ar jums neatrodo keista, kad didžiąją žalos dalį premjeras, tuo metu nebuvęs premjeru, sumokėjo grynaisiais pinigais?
– Daug klausimų kyla šitoje istorijoje, tačiau paprastai, jeigu kalbame apie eilinius piliečius, tai bet kokios skolos jiems primenamos taip, kad maža nepasirodo. Paprastai laiškai iš karto būna labai rūstūs, grasinama antstoliais, grasinama turto paėmimu ir taip toliau, ir panašiai. Ir tai daroma dėl tikrai nedidelių sąskaitų – gali būti 20 ar 70 eurų. Šiuo atveju kelių tūkstančių eurų suma buvo, liko nesumokėta ir tas ieškovas, kuriam turėjo būti sumokėta, irgi kažkaip pamiršo. Tai pirmiausia byloja apie tam tikras monitoringo spragas Vilniaus savivaldybėje. Ir, be abejo, premjeras taip pat turi pripažinti, tiesa, jis pripažįsta savo klaidą, kad jis tą skolą pamiršo. Aišku, tokią didelę skolą pamiršti yra gana sudėtinga, bet maža ką.
– Aš ir norėjau paklausti, ar jūs užmirštumėte?
– Žinote, kai kažkas kažkam skolingas, tai tas, kuris laukia pinigų, nepatingi priminti tą skolą. Kai pats žmogus turi, privalo kažkam sumokėti, galbūt ta atmintis kartais labiau linkusi šlubuoti. Bet kalbant rimtai, taip neturėjo atsitikti ir tai įmeta dar vieną malkelę į tą laužą, kuris šiuo metu liepsnoja, vietoje to, kad mes galėtume ten pilti skysčius, kurie tą ugnį sumažintų. Dabar atvirkščiai, ta ugnis šiek tiek liepsnoja dar labiau.
Kalbant apie esmę, be abejo, kad tarnybos – STT ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – turėtų įvertinti ir pateikti savo išvadas. Ir aš manau, kad visoje šitoje istorijoje, kur yra be galo daug visokiausių aspektų, naujų atsirandančių aplinkybių, kertiniai yra du klausimai.
Pirma, ar premjeras, būdamas premjeru, turėjo kažkokios įtakos tai „ILTE“ paskolai suteikti? Ir antras klausimas – ar nėra nusikalstamo praturtėjimo požymių? Kitaip tariant, ar galima įvertinti ir pateisinti visas tas pajamas, iš kurių buvo įsigytas nekilnojamasis turtas.
Jeigu bent vienu iš šitų klausimų atsakymas bus „taip“, be abejo, kad premjeras nebegalės toliau dirbti savo darbo. Bet šiuo metu mes tų tyrimo išvadų laukiame, jos, tikiu, bus paskelbtos labai greitai. Ir tada matysime, kaip ši istorija rutuliojasi toliau. Blogai, kad šita istorija apskritai rutuliojasi jau tokį ilgą laiką ir kalbama ne apie tuos darbus, kuriuos reikėtų atlikti, o kalbame apie visas šitas asmenines ir neasmenines premjero veiklos aplinkybes.
– Ar jūs esate apmąstęs planą B, ką darysite su premjeru, nes vis tiek turėsite sutarti su valdančiąja dauguma, jeigu vis tik arba FNTT, arba STT pateiktų neigiamas išvadas, arba net ir VTEK (Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – LRT), jeigu pateiktų neigiamą išvadą?
– Ar kyla net toks klausimas, kad, sakykime, pateikus neigiamas išvadas, premjeras sakytų, kad viskas yra gerai ir jis toliau pasirengęs dirbti savo darbą? Ar jūs manote, kad tokia situacija įmanoma? Nemanau. Bet jeigu taip atsitiktų, na, ką gi, tada žiūrėtume, ką galima padaryti šitoje situacijoje ir pirmiausia, be abejo, laukčiau tos partijos, kuri delegavo premjerą, nuomonės.
– Bet ar aš teisingai supratau, kai jūs kalbėjote apie du kylančius svarbiausius klausimus, antrasis buvo dėl galbūt neteisėto praturtėjimo? Tai kyla vis tiek šiokių tokių abejonių dėl 2010–2015 metų laikotarpiu įgytų pajamų, nes priminsiu, kad tuo metu šis politikas yra nuteisiamas, traukiasi iš politinės veiklos. Tuo metu jis įgyja įmonę „Sagerta“, jai nelabai gerai sekasi. Jo tuo metu deklaruotos oficialios pajamos yra 1000 eurų popieriuje, reikia sumokėti žalos atlyginimą savivaldybei. Ir tuo pat metu įsigyja didelės vertės nekilnojamąjį turtą gyvenamojo pobūdžio, suteikia 20 000 eurų paskolą kitai savo įmonei ir dar įsigyja tokį apleistą būstą už 16 500 eurų – gana pigiai. Ar jums susiriša finansiniai srautai?
– Na, tai jūs norite, kad aš jau atlikčiau visą tą darbą, kurį dabar atlieka FNTT ir STT. Iš tikrųjų klausimų yra daug, bet aš manau, kad visa reikalinga informacija, kuri leis joms, šitoms institucijoms, padaryti išvadas, yra pateikta, taip pat ir pats premjeras atsakė į kylančius klausimus. Tai, manau, kad tiesiog neužbėkime įvykiams už akių ir juo labiau kad tikrai neilgai beliko laukti.
– O kokiu pagrindu jūs sakot, kad neilgai beliko laukti? Nes šiaip ikiteisminiai tyrimai Lietuvoje trunka ganėtinai ilgai, ypač jeigu šiek tiek sudėtingesni.
– Na, žinote, aš tikrai nenoriu daryti spaudimo joms, kad jos viską metusios darytų darbus greičiau, juo labiau kad neturi dėl jų nukentėti tyrimo kokybė. Bet tiesiog manau, kad visi gyvename ne kažkokiame vakuume ir suprantame, kad šitokia situacija yra kenksminga valstybei. Pirmiausia dėl to, kad vis dar yra neapibrėžtumas, dėl to, kad dalis žmonių yra įsitikinę, kad premjeras turėtų trauktis net nelaukdamas šitų tyrimo išvadų. Kita dalis galvoja kitaip ir tai skaldo visuomenę ir tikrai neleidžia mums kalbėti apie tai, kas svarbu valstybei. Mes kalbame tiktai apie šitą premjero istoriją.
– O apskritai vertindamas ir žvelgdamas šiek tiek atgalios, ar gailitės, kad nepavyko įkalbėti Vilijos Blinkevičiūtės tapti premjere? Nes ji jau buvo ministrė ir tuo metu skandalas buvo tik dėl „Sodros“ lėšų, kurios buvo išmokėtos pensinio amžiaus gyventojams, bet korupcinio pobūdžio įtarimų nebuvo.
– Žinote, maža ką gali galvoti apie praeitį ir galbūt tikrai yra dalykų, kurie galėjo susiklostyti kitaip, bet ponia Blinkevičiūtė pateikė labai svarias, sakyčiau, savo negalėjimo dirbti premjere aplinkybes ir priežastis. Ir pirmiausia jos yra susijusios su sveikata. Tai jeigu žmogui, pradėjus eiti pareigas, sušlubuotų sveikata, jaustume turbūt visi dėl to tam tikrą kaltę. Tai potenciali premjerė arba kandidatė į premjerus pateikė tas priežastis ir, manau, jos tiesiog lėmė šitą sprendimą, kad premjeru tapo kitas žmogus.
– Tai dabar šiek tiek apie tarptautinius reikalus. Ponas Donaldas Trumpas ne taip seniai pripažino, kad jo požiūris į karą Ukrainoje pradėjusį ir tebetęsiantį Vladimirą Putiną šiek tiek pakito. Jis, tiesa, davė 50 dienų ultimatumą ponui Putinui sudaryti paliauboms. Nelabai tai tikėtina, bet vis tiek. Ir kalbėjo apie tokį naują planą Ukrainai, kad Europos šalys perka tam tikrą ginkluotę iš Jungtinių Valstijų ir gali skirti Ukrainai. Ar mes galime tikėtis, kad toks požiūrio pokytis yra tvarus? Nes kartais, žinote, vieną dieną vienaip, kitą dieną kitaip.
– Būtent tai ir yra problema, nes iš atskirų veiksmų arba atskirų pasakymų labai sunku įvertinti, o kokia ta tendencija, trajektorija yra apskritai. Aš manau, kad pono Putino atžvilgiu tikrai veiksminga būtų tiktai viena taktika: daryti nuolatinį spaudimą, daryti labai nuosekliai, nuo pat pradžių. Šito nebuvo. Buvo įvairių vertinimų ir buvo vertinimų, kad neva Ukrainos prezidentas kaltas arba ponas Putinas yra šiaip jau geras vyrukas, tiktai reikia su juo pasišnekėti.
Dabar mes matome, kad taip, pozicija keičiasi, ji yra tikrai mums kur kas priimtinesnė. Aš kalbu apie Lietuvą, kalbu apie Europos Sąjungos valstybes, nes tai yra jau apie esmę ir manau, kad ir ginklų tiekimo atnaujinimas – net jeigu jisai bus vykdomas Europos valstybių sąskaita, Europos valstybės yra pasirengusios tai daryti, tai yra labai teigiamas postūmis.
Ar Putinas bus pasirengęs reaguoti į tą 50 dienų ultimatumą? Žinote, mano bazinė prielaida yra ta, kad Rusija jokiomis sąlygomis nėra pasirengusi taikai ir ugnies nutraukimui. Ir Rusija dažnai sugeba naudotis Vakarų valstybių arba naivumu, arba galbūt nepakankamu Rusijos pažinimu tam, kad užvilkintų šitą procesą, suteiktų kažkokių iliuzijų ir po to vėl atsitrauktų. Aš tikrai nebūsiu nustebęs, jeigu ir po tų 50 dienų neatsitiks tai, ko mes visi siekiame, bet tai nereiškia, kad neprivalome šito siekti.
Mes privalome šito siekti ir aš manau, pats veiksmingiausias instrumentas, kuris tikrai galėtų suduoti smūgį Rusijos ekonomikai, yra ne tarifai Rusijos prekėms, nes Rusija mažai eksportuoja į Jungtines Amerikos Valstijas, bet sankcijos, antrinės sankcijos toms valstybėms, kurios perka Rusijos naftą.
Ir jeigu tai suveiktų, taip, naftos kainos Rusijai yra labai didelis dėmuo ir dėl šito Rusijos ekonomika patirtų tokį smūgį, nuo kurio neatsigautų. Šiuo metu, manau, Putinas yra įsitikinęs, kad Rusijos ekonomika gali atlaikyti sankcijas, ir kol jis šitaip galvos, taikai jis nebus pasirengęs jokiomis sąlygomis.
– Vėl sugrįšiu šiek tiek į Lietuvą. Liepos mėnesį į Lietuvos oro erdvę buvo įskridęs dronas apsimetėlis „Gerbera“, kuris tam ir skirtas – apgaudinėti oro gynybos sistemas ir panašiai. Ar esat patenkintas Lietuvos institucijų reakcija, turint omeny, kad mes kurį laiką nežinojome, kad čia yra dronas apsimetėlis. Galėjo teoriškai būti ir tikras.
– Buvo daug chaoso ir tokiu procesu patenkintas aš tikrai negaliu būti. Štai kodėl mano patarėjas Deividas Matulionis šią savaitę susitiks su Viešojo saugumo tarnybos, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kariuomenės atstovais tam, kad aptartų, kaip reikėtų reaguoti į tokio pobūdžio incidentus.
Tai nėra pirmas incidentas. Prieš kurį laiką, jūs prisimenate, dronas praskrido Lietuvos teritorijos kampu ir įskrido į Latvijos teritoriją. Dabar štai turime šitą istoriją. Ir turime išsiaiškinti ir labai aiškiai žinoti, ką darome dviem aspektais.
Pirma, reikia turėti detekcijos pajėgumus, kad galėtume labai greitai pastebėti tokius skraidančius objektus virš Lietuvos teritorijos. Antra, institucijos turi labai aiškiai žinoti, kas už ką atsakingas, o ne rodyti viena į kitą pirštu, ir turėti technines priemones tokiam arba dronui, arba kitam objektui nutupdyti arba tiesiog numušti. Tai vienas aspektas.
Antras aspektas, tikrai buvo chaoso komunikaciniu požiūriu. Kadangi tos institucijos, kurios su tuo objektu susidūrė, matė, kad jisai tampa nebe pavojingas, jis tiesiog krenta, o kitos institucijos, vėlgi, veikdamos pagal savo instrukcijas, greitai du valstybės vadovus palydėjo į priedangą.
Tai tikrai sukėlė labai neigiamą žmonių reakciją ir suprantu kodėl. Dėl to, kad dalis žmonių pasijuto tartum pamiršti, jie nebuvo informuoti, jie nežinojo, kokio pobūdžio čia yra grėsmė, tuo tarpu valstybės vadovai lydimi į priedangą. Aš noriu pasakyti, kad jeigu ateityje įvyks panašaus pobūdžio incidentai ir visuomenė nebus informuota, kol ji nebus informuota, aš atsisakau eiti į priedangą. Visi turime turėti vienodas sąlygas informavimo prasme.
– Ar siūlysite ir premjerui, ir Seimo pirmininkui to paties laikytis?
– Aš manau, kad jie yra suaugę žmonės ir patys priims sprendimus, kaip reikia elgtis vienomis ar kitomis aplinkybėmis, tačiau informavimo sistema turi veikti. Jeigu pavojaus nėra, neturime auginti kažkokių baubų. Deja, šiuo atveju taip buvo dėl to, kad iki galo nesuvaikščiojo, kaip dabar sakoma, informacija ir nebuvo pasakyta, kad tai yra menama grėsmė ir šiuo atveju nereikia kažkaip ypatingai reaguoti. Jeigu grėsmė yra reali, be abejo, kad visi žmonės vienodai turi per šiuolaikines technologines priemones sužinoti, kas vyksta, ir tiesiog pasitraukti į saugią vietą.
– Ir labai trumpas finalinis klausimas dėl teisingumo ministro Rimanto Mockaus, kuris, atrodo, nusitaikė lyg ir atleisti Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovą, nes yra jau du papeikimai – vienas paprastas, kitas griežtas. Dar atliekami trys tarnybiniai patikrinimai ir du auditai. Opozicija sako, kad čia yra grynai siekiama pašalinti tarnybos vadovą. Ar neatrodo kaip susidorojimas?
– Žinote, kai jau esame turėję panašių istorijų praeityje, natūralu, kad yra tam tikras nepasitikėjimas ir galbūt galvojimas, kad čia yra eilinis arba susidorojimas, arba mėginimas pasodinti į postą asmenį, kuris jau yra iš anksto numatytas. Tai šiuo atveju, aš manau, kad pirmiausia pačios institucijos, kurios atsakingos už šito tyrimo atlikimą, turi įvertinti visas aplinkybes.
Taip, Teisingumo ministerija yra atsakinga ir skiria Kalėjimų departamento direktoriaus asmenį ir, ką gi, aš pirmiausia noriu labai aiškiai matyti šitą procesą. Bet jeigu bus taip, kad bus nustatyti pažeidimai, asmuo bus pašalintas, bet matysiu, kad asmenys, pretenduojantys į Kalėjimų departamento direktoriaus kėdę, kelia labai pagrįstų abejonių ir yra grįžimas prie tų blogų dalykų, kurie yra buvę praeityje, tikrai netylėsiu ir tikrai reaguosiu.
– Dėkoju jums, prezidente.