Nuo šiol draudžiama drabužius mesti į atliekų konteinerį – vardija, kokios baudos gresia

Patiko? Pasidalink! Ačiū.

Nuo šiol draudžiama rūbus, batus, patalynę ir kitus tekstilės gaminius mesti į bendrus atliekų konteinerius. Už tai grės iki 80 eurų bauda. Tekstilę nuo šiol reikia mesti tik į specialius konteinerius.

O nuo kitų metų konteinerių priežiūrą perims patys rūbų gamintojai ir pardavėjai. Jie privalės užtikrinti, kad net ir sumaitoti rūbai nebepakliūtų į sąvartynus. Tiesa, verslininkai pripažįsta, kad už dyką senų rūbų ir batų netvarkys.

„Tekstilės konteineriuose neturi būti plastikinių žaislų, neturi būti tekstilės. Į tekstilės konteinerį pakliuvę žaislai keliauja energijos naudojimui, neatiduodam

Nuo šio mėnesio griežtėja tekstilės atliekų tvarkymo reikalavimai. Jokios tekstilės, net ir suteptos, suplyšusios ir nebetinkamos naudoti, nebegalima mesti į mišrių atliekų konteinerius. Lietuvoje įsigalioja europinės direktyvos pakeitimai.

„Gyventojams, kurie neteisingai rūšiuoja atliekas, numatytos baudos – 20–80 eurų. Jei atliekos drėgnos ar purvinos, siūloma įdėti į vandeniui nepralaidų maišelį, kad kiti gaminiai, atliekos nebūtų suteptos“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovė Jovita Surdokienė.

Surinktą tekstilę perdirba

Vieno Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje renkamos atliekos iš viso Vilniaus regiono mišrių atliekų konteinerių. Ir kone dešimtadalis visų atliekų – įvairiausi tekstilės gaminiai, avalynė, kurių jau iš viso neturėtų būti. Iš ten susmulkintą tekstilę darbuotojai išveš į Akmenės cemento įmonę sudeginti kaip kaloringą kurą.

„Bus išdžiovinta, sumalta ir sumaišyta į SRF (kietąjį antrinį kurą – aut. past.) kurą ir pavirs cementu“, – pasakoja „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

„Ecoservice“ sandėlyje Vilniuje tekstilės gaminiai suvežti iš visos Lietuvos jiems skirtų konteinerių. Būrys darbuotojų rankomis išrankioja pašalinius daiktus, kuriuos lietuviai suverčia į tekstilės konteinerius, atskiria nešvarius, šlapius gaminius, kuriuos išveža sudeginti. O tinkamus toliau naudoti ar perdirbti išrūšiuoja ir, suspaudę ryšulius, parduoda.

„Tinkama naudoti tekstilė realizuojama didmeninėje rinkoje, nedidelė dalis perdirbama į paprastesnį gaminį – industrines šluostes gamybai, autoservisams“, – teigia L. Zukė.

Įrengs daugiau tekstilės konteinerių

Panaudotos tekstilės sutvarkymu iki šiol rūpinasi savivaldybės, tačiau jau nuo kitų metų, įsigaliojus europinės direktyvos pakeitimams, tekstilės atliekas turės tvarkyti verslininkai – tie, kas rūbus, batus, užuolaidas, patalynę gamina, įveža ar parduoda Lietuvoje. Verslas šiam pokyčiui jau ruošiasi – rūbų prekybos rykliai vienas po kito jungiasi prie specialios įstaigos „Refabrik“, kuriai paves tvarkyti tekstilės konteinerius ir žada, kad jų pristatys dar daugiau net ir atokiuose miesteliuose, o rūbai dėl to esą pabrangs nežymiai. 

„Mokestis galėtų būti apie 150 eurų už toną, 15 ct už 1 kg. Paimti kojines, kelnes striukę, marškinėlius, šaliką ir išvesti vidurkį – 5 ct“, – sako „Refabrik“ vadovas Saulius Budrevičius. 

Verslininkai žada, kad greitai Lietuvoje tekstilės konteinerių bus dar daugiau – kad vienas vidutiniškai tektų 1000 gyventojų, tiesa, kad miestuose jie neriogsotų ant kas antro kampo, jų tankumas gali būti ir perpus mažesnis.


Patiko? Pasidalink! Ačiū.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naudojame slapukus siekdami suasmeninti turinį ir skelbimus, teikti socialinės žiniasklaidos funkcijas ir analizuoti srautą. Taip pat dalijamės informacija apie tai, kaip naudojatės mūsų svetaine su savo socialinės žiniasklaidos, reklamos ir analizės partneriais. View more
Sutinku
Nesutinku