Sausio 18 d. Lietuvą sukrėtė netikėta netektis – mirė legendinė dainininkė Vitalija Katunskytė (1955-2023). Penktadienį ir šeštadienį į Šiaulius atvyko atsisveikinti velionės artimieji, draugai ir bendražygiai bei talento gerbėjai.
Į šermenis atvykęs V. Katunskytės bendražygis, dainininkas Aidas Manikas (46 m.) teigė, kad velionės gyvenimas ir scenoje, ir užkulisiuose buvo gan panašus – Vitalija buvo labai tikra ir nuoširdi tiek scenoje, tiek namuose.
„Netekau labai gero žmogaus, geros draugės, buvome pažįstami apie dvidešimt metų. Šešerius metus kartu koncertavome po Lietuvą, intensyviai. Tariu jai didžiulį ačiū, kad ji man padėjo muzikoje ir gyvenime – šnekėdavome iki išnaktų, vienas kitą palaikydavome, suprasdavome“, – graudindamasis sakė Vitalijos bendražygis.
Mirusiąją vyras laiko ne tik scenos partnere, drauge, bet ir globėja.
„Ji buvo su humoru, visada sakydavo: „Aideli, nenusimink – dainuok, koncertuok“. Jai labai patikdavo mano naujos dainos, ji manimi didžiavosi, buvo mano globėja. Scenoje daug gerų, nuostabių kolegių, bei Vitalija buvo viena iš draugiškiausių, nuostabiausių, geriausių draugių“, – taip velionę apibūdino Aidas.
Sužinojęs apie V. Katunskytės mirtį A. Manikas visą naktį negalėjo užmigti.
„Ir dabar negaliu patikėti. Einu su ja atsisveikinti, bijau savo reakcijos, kai ją pamatysiu karste. Man yra didžiulis šokas, dieną naktį galvoju apie ją. Tai buvo žmogus iš didžiosios raidės.
Šiandieną ji mane girdi – aš labai tikiu sielomis – tariu didžiulį ačiū už jos draugystę, ištikimybę, dainas, už tai, kad ji buvo tikrų tikriausia draugė, kuri linkėjo tik gero. Šnekėdavome iki išnaktų kiekvieną dieną, tokio žmogaus, draugės, kolegės nežinau ar turėsiu“, – prieš įžengdamas į šarvojimo salę sakė A. Manikas.