Klaipėdoje esančių Girulių gyventojai skundžiasi, kad miesto valdžia nesuteikia aiškaus atsakymo dėl gyvenvietėje Lietuvos Nepriklausomybės proga pasodintų ąžuolų likimo. Pasak gyventojų, apylinkėse prasidėjus statyboms jau buvo iškirsta daug medžių, todėl jie nerimauja dėl esą paskutinio likusio žalio žemės ploto. Savivaldybės atstovė sako, kad kol kas ąžuolai nebus kertami, tačiau ateityje ten galėtų iškilti komercinės paskirties pastatas.
„1990 metais Kovo 11-osios proga mes, giruliškiai, susirinkome, prisirovėme, atvažiavome, pasodinome ir tiems ąžuolams dabar apie 40 metų. Kalbos, kad čia jie bus šnai šnai, jau seniai prasidėjusios. Jiems iškilo grėsmė“, – apie Girulių centre augančius ąžuolus pasakoja buvęs bendruomenės seniūnaitis Viktoras Kavolis.
Pasak giruliškių, ši gyvenvietė visada išsiskirdavo želdinių gausa, tačiau, pradėjus statyti viešbutį ir gyvenamuosius namus, iškirsti dideli plotai. Į LRT girdi kreipęsi gyventojai skundžiasi, kad savivaldybė vietoj aiškaus atsakymo dėl ąžuolų miškelio likimo jiems siunčia jau pasenusius projektų planus.
„Jau viską ten iškapojo, tegul kapoja ten toliau, o ąžuolų mes nenorime atiduoti. Ir dar kirs, ir dar kirs. Tai ne pabaiga, bet mes jau susitaikėm“, – LRT RADIJUI sako viena iš Girulių sąjūdžio ąžuolų išsaugojimo grupės įkūrėjų.
„Rašėme raštus savivaldybei, bet konkretaus atsakymo negavome. Prašėme 2015 metų detaliojo plano protokolo. Mums atsiuntė 2013 metų. Dauguma iš tų, kurie sodinome ąžuolus po metų Sausio 13-osios proga, gynėme bokštą. Viskas labai gražiai susiję ir dabar tiesiog širdį skauda, ašaros bėga“, – pasakoja kitas ąžuolų išsaugojimo grupę kūręs gyventojas.
„Kai dabar Europos Sąjungos direktyvos reikalauja žalinti miestų teritorijas, pas mus Giruliuose yra daroma atvirkščiai – kertami žalieji plotai. Ir dabar mes bandome išsaugoti nors šitą ąžuolų parkelį, nes kitur išsaugoti nelabai turime vilties. Planuojame atminimo lentą padėti, sutvarkyti, kad būtų traukos objektas keliautojams. Esame susirūpinę ir bandome kovoti, nes Girulių teritorijos žalios, o Girulių miškas nėra verslo miškas“, – antrina viena iš įkūrėjų.
Girulių seniūnaitis Tomis Paulauskas sako, kad savivaldybė svarsto iškirsti ąžuolus ir vietoj jų pastatyti komercinės paskirties pastatą. Pasak jo, toks pastatas bendruomenei nereikalingas – geriau suformuoti oficialų gyvenvietės centrą.
„Matėme, kad detaliajame plane yra nurodyta čia statyti visuomeninės paskirties komercines patalpas. Mes, kaip bendruomenė, nematome poreikio tokiomis didelėmis apimtimis statyti komercines patalpas ar visuomeninės paskirties patalpas. Juolab kad bendruomenei yra svarbūs šitie ąžuoliukai, kurie 90-ais metais čia buvo pasodinti. Juos išsaugoti ir sukurti rekreacinę teritoriją, kur galima ateiti pailsėti, padaryti simbolinį miestelio centrą būtų naudinga“, – komentuoja Girulių seniūnaitis.
Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo skyriaus patarėja Renata Chockevičienė patvirtina, kad sklype numatomas ne parkelis, o naujas statinys.
„Sklypas, kuriame auga ąžuolai, įeina į Giruliuose esančią maždaug 34 hektarų teritoriją, kuri yra suplanuota pagal 2015 metų patvirtintą detalųjį planą. Plane yra numatyti sklypai gyvenamajai statybai, visuomeninei ir komercinei veiklai. Sklypas šiuo metu nėra nei parduotas, nei išnuomotas. Tikslinga būtų numatyti universalų sporto ir pramogų kompleksą arba prekybos ir paslaugų objektą“, – sako Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo skyriaus patarėja.
R. Chockevičienė priduria, kad gyvenvietėje augantys medžiai yra svarbūs, tačiau dėl jų likimo spręs miesto valdžia.
„Minimi ąžuolai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus ir tikrai yra priskiriami saugotiniems želdiniams. Todėl norint juos pašalinti reikalingas savivaldybės leidimas. Želdiniai yra itin svarbūs miesto kraštovaizdžio elementai, jie prisideda prie aplinkos kokybės užtikrinimo, jos gerinimo, biologinės įvairovės palaikymo. Prieš priimdami sprendimus ar išduodami leidimus kirsti želdinius mes visada siekiame balanso tarp želdinių išsaugojimo ir reikalingos infrastruktūros ar statinio“, – pažymi R. Chockevičienė.
Klaipėdos želdynų ir želdinių apsaugos komisijos ekspertas Egidijus Bacevičius sako, kad po Girulių gyventojų kreipimosi ąžuolai įtraukti į proginių želdinių sąrašą, tačiau, pasak jo, norėdami išsaugoti medžius, giruliškiai turi miškelį sutvarkyti ir netoliese pastatyti atminimo lentą arba kitą skvero istoriją pristatantį objektą.
„Medžiaga surinkta, apiforminta. Tai būtų ir išlikusios nuotraukos, prisiminimai. Jų nėra daug. Mes jau įtraukėme [šiuos ąžuolus] į Klaipėdos miesto vardinių medžių ir proginių želdinių sąvadą. Tai jau mes apie jį žinome. Jeigu giruliškiams pavyks sutvarkyti tų medelių aplinką ir padaryti parką, didelė tikimybė, kad jie tą vietą išsaugos, bet jeigu ji bus apleista, visko gali būti. Jie turi susikaupti, susitelkti, kokį suoliuką, atminimo ženklą įrengti. Apie tai plačiau kalbėti reikėtų“, – komentuoja E. Bacevičius.
Želdinių ekspertas priduria, kad toks atminimo parkelis netrukdytų ir pastatams.
„Kokia pridėtinė vertė tiems statiniams, viešbučiui? Jis atsirado čia, prie tokios išskirtinės vietos. Savininkui tik į naudą“, – teigia jis.
Uostamiesčio apylinkėse registruoti 44 saugomi vardiniai medžiai ir proginiai želdiniai.
