Lietuvoje mažėja vidutinės prekių kainos. Pavyzdžiui, per mėnesį maisto produktai vidutiniškai atpigo beveik procentu. Tačiau toks nežymus kainų susitraukimas gyventojų neguodžia: jie arba iš viso kainų mažėjimo nepastebi, arba pastebėję aiškina, kad produktai pinga per lėtai.
Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad birželį vidutinės prekių ir paslaugų kainos ne kilo, o per mėnesį vidutiniškai nusileido viena dešimtąja procento.
„Turėsime tam tikrą defliacijos vasaros mėnesiais, nes grįžtam į tokį kaip sezoniškumo, tą tradicinį laikotarpį, kai vasaros mėnesiais: birželį, liepą ir rugpjūtį dažniausiai turim mėnesinę defliaciją. Drabužiai avalynė irgi sezoniškai pinga, nes prasideda išpardavimai“, – TV3 žinioms sakė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Kainas mažina ne tik sezoniškumas, bet ir tai, kad skirtingai nei praėjusią vasarą šiemet nėra energetinių išteklių kainų krizės.
Dėl to drabužiai ir avalynė per mėnesį atpigo beveik 2 procentais, o maistas ir nealkoholiniai gėrimai beveik 1 procentu. Kainos nors ir labai lėtai, bet krenta jau antras mėnuo iš eilės. Tiesa, gyventojų tai neguodžia, jie arba mažesnių kainų nepastebi, arba mano, kad pokytis per daug mažas.
„Pieno produktai šiek tiek, ant kelių centų galbūt. Pinga šiek tiek, bet nelabai jaučiasi. Vieni pinga, o kitur laikosi tos kainos, kiek beįmanydamos“, – teigė kalbinta šiaulietė.
„Aš tai nelabai. Aš matau, kad kainos mažesnės tikrai, bet aš prisimenu, kokios buvo anksčiau to pačio produkto. Aš matau tik pabrangimą“, – kainų mažėjimo tikino nejaučiantis kalbinta vilnietė.
„Kam atpigo? Valdžiai turbūt. Paprastam žmogui abejoju, kad kažkas atpigo“, – antrino vilnietis.
Maisto kaina leidžiasi nuo labai aukšto kalno, mat per metus maistas vidutiniškai pabrango 14 procentų. Nors prekės pinga, to paties negalima pasakyti apie paslaugas, kurių kainos toliau kyla. Brango viešbučių, kavinių ir restoranų, švietimo, poilsio ir kultūros paslaugos.
„Paslaugų kainų augimas ir vėl aplenkė kainų augimą. Aišku, kalbant apie paslaugas kainų susitraukimo prognozuoti neišeina. Paslaugose didžiausią sąnaudų dalį sudaro darbo sąnaudos. O darbo sąnaudas stipriai kaitina minimalios mėnesinės algos pakeitimai“, – teigė ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė.
Ekonomistai prognozuoja, kad mėnesinė prekių ir paslaugų defliacija tęsis iki rudens.