Kiekvienais metais Lietuvoje yra indeksuojamos senatvės ir kitos pensijos. Dėl to politikai ir valdininkai kasmet giriasi, kiek jos padidėjo.
Vis dėlto atidžiau pažiūrėjus, kas buvo žadėta šiems metams, ir kas iš tikrųjų yra, gali kilti klausimas: kur dingo 5 eurai kiekvienam pensininkui?
Kur dingo 5 eurai?
Beveik prieš metus, tvirtinant „Sodros“ biudžetą ir su juo susijusius teisės aktus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žadėjo, kad šiais metais vidutinė senatvės pensija sieks 605 eurus.
„Sodros“ duomenys rodo, kad dabar vidutinė senatvės pensija nesiekia 598 eurų.
Dar daugiau, trečiadienį pristatinėdamas kitų metų biudžetą socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas
Taigi, bus 5 eurais mažesnė, negu buvo planuojama prieš metus.
Vidutinė pensija apskaičiuojama visų gyventojams išmokamų pensijų vidurkis.
Vadinasi, arba valdžios pažadai gyventojams buvo klaidingi, arba jiems nebuvo išmokėta vidutiniškai po 5 eurus per mėnesį arba nebus išmokėta 60 eurų per šiuos metus.
Priminė įvykdytą reformą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neneigė, kad vidutinė pensija yra mažesnė nei žadėjo prieš metus.
Ji informavo, kad 2024 m. biudžete pensijų didėjimas buvo planuojamas įvertinus ir indeksavimą, ir negalios reformą, dėl kurios senatvės pensijos papildomai didėjo asmenims su nustatyta sunkia negalia.
Esą dėl reformos atsirado galimybė nustatyti (ar prilyginti) dalyvumo lygį asmenims, kurie jau yra sukakę senatvės pensijos amžių.
Nustačius asmenims sunkią negalią, didėja šių asmenų senatvės pensija. Kai asmuo pripažįstamas netekusiu 70–100 proc. dalyvumo, jo senatvės pensija didėja 7–50 proc., priklausomai nuo konkretaus netekto dalyvumo procento.
Kreipėsi per mažai žmonių
„Dėl sunkios negalios nustatymo turi kreiptis patys asmenys. Remdamasi Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) pateiktais duomenimis, „Sodra“ asmeniui apskaičiuoja naujo dydžio senatvės pensiją asmeniui su negalia.
Faktinis padidintų pensijų išmokėjimas prasidėjo liepos mėnesį, išmokant asmenims nuo sausio mėn. susidariusias nepriemokas“, – naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare nurodė ministerija.
Pasak jos specialistų, rengiant reformą, buvo vertinama, kad pirmaisiais metais sunki negalia bus pripažinta (prilyginta) 43 tūkst. senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų.
„Faktiniai ANTA ir „Sodros“ duomenys rodo, kad dėl negalios nustatymo ar prilyginimo kreipiasi gerokai mažiau senjorų, negu buvo planuota“, – nurodė ministerija.
Vidutinė pensija dar gali padidėti
Kaip teigiama ministerijos komentare, vertinant sausio–rugsėjo mėn. dalyvumo lygio nustatymo (prilyginimo) tendencijas, tokių asmenų iki metų pabaigos galėtų būti apie 16 tūkst. vietoje planuotų 43 tūkst. asmenų:
„Mažesnis asmenų, kuriems dėl sunkios negalios pradedama mokėti didesnė pensija, skaičius lemia ir mažesnę vidutinę pensiją. Todėl laukiama 2024 m. vidutinė pensija (600 eurų) yra patikslinta pagal faktinius duomenis.“
Priklausomai nuo to, kiek senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų dar iki metų pabaigos bus nustatyta (prilyginta) sunki negalia, vidutinės senatvės pensijos suma gali kisti, apsidraudė ministerija.
Anot jos, specialistų, teisės aktai sudaro visas prielaidas pensijų augimui iki tų dydžių, kurie buvo skaičiuojami rengiant biudžetą:
„Norėtume paskatinti senjorus kreiptis dėl turimų didelių specialiųjų poreikių prilyginimo, o jei jie nebuvo nustatyti – konsultuotis su šeimos gydytojais dėl sunkios negalios nustatymo.“