Voratinklinės erkės laikomos vienu pavojingiausių kenkėjų agurkams ir kitiems šiltnamiuose auginamiems augalams. Kenkėjas ypač aktyviai dauginasi karštu, sausu oru, kai trūksta drėgmės ir nėra kritulių.
Voratinklinių erkučių poveikis agurkams
Dažniausiai šis kenkėjas puola agurkus, baklažanus ir paprikas, auginamus po priedangomis. Voratinklinės erkutės, formuodamos dideles kolonijas, apgyvendina daržovių augalus, gerokai sumažindamos derlių, o masinės invazijos atveju gali visiškai sunaikinti sodinius.
Voratinklinių erkučių šeima turi didžiulį veislių skaičių – mokslui žinomos tūkstančiai tokių rūšių. Suaugę individai užauga iki 0,7 mm ilgio. Vienos kartos gyvavimo ciklas trunka nuo dviejų iki keturių savaičių. Per šį laikotarpį viena patelė gali padėti iki 145 kiaušinėlių, iš kurių per tris dienas išsirita lervos. Nepalankiomis sąlygomis kiaušinėliai dirvožemyje gali išlikti ramybės būsenoje iki penkerių metų.
Visais vystymosi etapais – nuo lervų atsiradimo iki suaugusių erkių – kenkėjai minta augalų ląstelių sultimis. Po jų atsiradimo dažnai pasireiškia įvairios ligos, tokios kaip miltligė, pilkasis puvinys ir kitos grybelinės infekcijos.
Kaip atpažinti voratinklinių erkučių užkrėtimą? Šie vabzdžiai yra tokie maži, kad juos beveik neįmanoma pamatyti plika akimi. Pavyzdžiui, aš tam naudoju akinius. Dažniausiai erkės įsitaiso lapų apačioje, specialiu burnos aparatu perveria audinį ir minta augalų sultimis.
Iš pradžių ant lapų lapų galima pamatyti mažytes šviesias dėmes – tai pirmieji pažeidimo požymiai. Laikui bėgant atsiranda sausų rudų dėmių, augalo augimas sulėtėja, lapai pamažu gelsta ir apsivelia plonu voratinkliu.
Atidžiai įsižiūrėjus su didinamuoju stiklu ar akiniais, galima pamatyti pačias erkes, kurių spalva svyruoja nuo žalsvos iki raudonos. Ir nepamirškite – voratinklinės erkės priklauso voragyvių klasei.
Kaip kovoti su voratinklinėmis erkutėmis
Norint veiksmingai kovoti su voratinklinėmis erkutėmis, geriausia naudoti specializuotus akaricidus, tokius kaip „Alatar“ ir jo analogus, kurie greitai sumažina kenkėjų skaičių. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad tokie preparatai yra toksiški, todėl po apdorojimo prieš nuimant derlių reikia palaukti tam tikrą laiką.
Jei augalai jau deda vaisius, išmintingiau naudoti biologinius preparatus, tokius kaip „Fitoverm“ arba „Bona Forte“ purškalas . Šių preparatų laukimo laikotarpis yra labai trumpas: geriau atlikti apdorojimą iš karto po vaisių nuėmimo. Augalus apdorokite iš abiejų pusių, kad priemonė patektų tolygiai ant apatinės lapų dalies, kur dažnai slepiasi erkės.
Biologiniai preparatai yra veiksmingi ne tik nuo erkių, bet ir nuo kitų kenkėjų – amarų, tripsų, lapinių volelių ir net Kolorado bulvių vabalo, tuo pačiu metu jie yra saugūs aplinkai ir nekenkia žmonėms. Panaudojus tokius produktus, derlių leidžiama nuimti po 2–3 dienų .
Atminkite, kad natūralūs preparatai nesunaikina kenkėjų kiaušinėlių, todėl purškimą reikia kartoti maždaug kartą per 7–10 dienų, iš viso 3–4 kartus per sezoną.
Biologinių preparatų naudojimas yra paprastas: reikiamas produkto kiekis praskiedžiamas vandeniu pagal instrukcijas ir purškiamas ant augalų. Šiltnamyje apdorojimui reikia 7–8 ml „Fitoverm“ vienam litrui vandens . „Bona Forte“ purškalas yra paruoštas naudoti iš karto, nors jis yra šiek tiek brangesnis, tačiau mažiems plotams jis labai patogus.
Rekomenduojama augalus apdoroti ryte arba vakare, arba debesuotu oru – taip apsaugosite lapus nuo nudegimų saulėje. Svarbu apdoroti visą kiekvieno augalo paviršių, ypatingą dėmesį skiriant lapų apačiai, nes būtent čia pirmiausia pasirodo erkės.
Veiksmingi liaudies metodai kovai su voratinklinėmis erkėmis
Kovai su voratinklinėmis erkutėmis galite naudoti paprastas namų gynimo priemones. Pavyzdžiui, vienas iš galimų variantų yra tirpalas, pagrįstas buitiniu arba deguto muilu. Pakanka sutarkuoti pilną stiklinę muilo ir ištirpinti jį litre šilto vandens, kad gautumėte darbinį tirpalą paveiktiems augalams purkšti.
Geriau atlikti apdorojimą ryto valandomis, kad apsauginė muilo plėvelė spėtų įsigerti į paviršių. Dar didesnis efektas pasiekiamas naudojant koncentruotą muilo tirpalą – kruopščiai nuplaukite kiekvieną lapo paviršių iš abiejų pusių kempine arba minkštu skudurėliu.
Šis metodas užima daugiau laiko, bet suteikia puikią apsaugą. Susidariusios putos yra ypač svarbios, nes jos neleidžia atsirasti naujiems kenkėjams. Nepamirškite apdoroti dirvožemio aplink augalus – tai padeda sumažinti erkės atsiradimo riziką.
Taip pat veiksmingas česnako užpilas : sutrinkite kelias skilteles arba visą galvutę į košę, užpilkite trimis litrais šilto vandens ir palikite šešioms valandoms. Nukošę tirpalą, praskieskite vandeniu santykiu 1:3 ir juo apipurkškite užkrėstus augalus .
Pažengusiais atvejais, kai lapų pažeidimai yra dideli, sergančius lapus reikia nedelsiant nupjauti ir sudeginti, kad kenkėjas neplistų toliau. Tokių lapų siųsti į kompostą tikrai neverta, kad erkė neperkeltų į kitas sodo dalis.
Profilaktikai svarbu sudaryti sąlygas, kuriomis voratinklinės erkės vystosi blogiau. Šiltnamiuose auginant agurkus rekomenduojama palaikyti žemesnę temperatūrą, taip pat nuolat stebėti oro drėgmę ir laiku šalinti piktžoles ten, kur gali slėptis kenkėjai. Pasirodžius pirmiesiems pažeidimo požymiams, pažeistas augalų dalis reikia nedelsiant pašalinti ir sunaikinti.
Agurkus, kaip ir pomidorus, paprikas bei baklažanus, reikia reguliariai apžiūrėti, ypatingą dėmesį skiriant lapų apačiai. Trąšas reikia naudoti tiek po šaknimis, tiek per lapus, kad sustiprintumėte augalo imunitetą ir sumažintumėte protrūkių tikimybę.
Pasibaigus sezonui, iš lysvių reikia atsargiai pašalinti visas augalų liekanas, įskaitant mulčią ir piktžoles, nes ten dažnai žiemoja voratinklinės erkės. Rudenį ir pavasarį verta fumiguoti šiltnamį ir jo konstrukciją nuplauti dezinfekavimo priemonėmis.
Patyrę sodininkai rekomenduoja rudenį, jei įmanoma, visiškai pakeisti šiltnamio dirvožemį. Labai svarbu pirkti naują dirvą tik iš patikimų tiekėjų, kad neįsivežtumėte kitų kenkėjų.
Aš asmeniškai mieliau naudoju naminį kompostą – taip galiu būti tikras dėl jo sudėties ir saugumo. Jei komposto nėra, galima iškasti dirvą ir gerai palaistyti, įberiant EM preparatų derlingumui pagerinti.
Reguliarus prevencijos metodas ir visapusiškas požiūris padės gerokai sumažinti voratinklinių erkučių skaičių. Užduotis, žinoma, nėra pati lengviausia, tačiau kantrybė ir augalų priežiūra tikrai duos vaisių. Linkiu jums geros sveikatos, puikaus derliaus ir tegul jūsų darbai visada jus džiugina gausa!