Daliai vaikų praleidžiant daugybę pamokų, politikai nusprendė, kad šią situaciją reikia suvaldyti, nes nesilankydami pamokose vaikai protingesni netampa, veikiau atvirkščiai.
Todėl Seimas antradienį įteisino 3 priemones. Pirma, švietimo, mokslo ir sporto ministras nustatys visai Lietuvai bendrą tvarką, kiek praleistų dienų per mėnesį galės pateisinti tėvai ir kaip mokyklos turės reaguoti, jeigu praleistų pamokų bus daugiau. Šiuo metu kalbama, kad tėvai dėl vaikų ligos galės pateisinti 5 dienas per mėnesį, o dėl ilgesnių ligų mokyklos turės gauti informaciją iš medicinos įstaigų, nors konkreti tvarka, kaip vaikščios informacija, dar nėra sugalvota.
Antra, mokyklos privalės tą pačią dieną informuoti tėvus, kad jų vaikų nėra mokykloje, jeigu patys tėvai prieš tai nepranešė, jog vaikai dėl vienokios ar kitokios priežasties negali atvykti į pamokas.
Trečia, mokyklos privalomai turės informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie tėvus, kurie neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų. Tokiu būdu vaiko teisės, gavusios pranešimą, turės domėtis informacija, inicijuoti paslaugų teikimą, lankyti šeimą.
Už teisės akto pakeitimą balsavo 96 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir 3 parlamentarai susilaikė. Įstatymas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentas.
„Pagrindinis tikslas sukurti prielaidas, kad mes galėtume ministerijos lygiu, valstybės lygiu nustatyti tam tikrą bazinę pamokų lankomumo tvarką. Visi suprantame, kad ugdymo kokybė, rezultatai, pažanga labai stipriai priklauso ne tik nuo aplinkos, ne tik nuo pačio ugdymosi aplinkos ir kitų dalykų, bet ir nuo lankomumo. Tą rodo tyrimų rezultatai. Šiandien Lietuvoje pamokų nelankymą galima pateisinti labai paprastai bet kokiu tėvų rašteliu. Čia yra viena problema, kad vaikai nelanko pamokų ir jų pasiekimai, ką rodo tyrimai, yra prastesni. Bet kita problema, kad mes iš tikrųjų nežinome, kur tuo metu yra vaikas. Šiandien sistema mums leidžia ignoruoti kai kuriuos dalykus ir tik esant 50 proc. pamokų nelankymui įsijungia mechanizmai ir mes pradedame aiškintis, o kur gi tuo metu yra vaikas ir kodėl jis nelanko pamokų“, – svarstymo metu yra sakiusi buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Mes turime problemų visose ugdymo įstaigose. Labai svarbu, kad tėvai žinotų. Šiandien mes negalime užtikrinti, kad tėvams iš karto ateitų informacija ir būtų pranešta, kad vaikas yra mokykloje. Ne visose mokyklose mes turime praėjimą, neturi vaikai kortelių, tai norint išspręsti lankomumo problemą, žinoti ir kad tėvai prisiimtų atsakomybę, jei vaikas nelanko mokyklose, jeigu jis nepateikia informacijos, kad tėvai tikrai žinotų. nes yra pasitaikę atvejų, kai tėvai lyg tai atveža į mokyklą, o vaikas išeina iš mokyklos per kitas duris“, – pasisakė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė.
Iki 2019 m. rugsėjo galiojo tvarka, kad vaikų ligos galėjo būti pateisintos tik gydytojui išdavus pažymą, bet šių pažymų atsisakyta dėl pernelyg didelio šeimos gydytojų užimtumo. Nors pedagogai jau tuomet identifikavo, kad atsisakius gydytojų pažymų bus problemų dėl pamokų lankomumo, bet tuomet į nuogąstavimus nebuvo atsižvelgiama.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo surinkusi 15 savivaldybių duomenis už pusę metų nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. Paaiškėjo, kad 65 tūkst. mokinių tuo laikotarpiu praleido apie 4 mln. pamokų, iš kurių 80 proc. pateisino tėvai, o 20 proc. liko nepateisintos. Vidutiniškai vienas mokinys per laikotarpį praleido 60 pamokų, tai yra apie dvi savaites. Kuo aukštesnė klasė, tuo didesnis praleistų pamokų skaičius (nuo 50 iki 80 pamokų), nepateisintų pamokų skaičius irgi auga nuo 15 iki 30 proc.