Įsibėgėja autostradoje esančio blogiausio šalies tilto per Kruną rekonstrukcijos darbai. Tačiau Lietuvoje yra apie 300 tiltų, kurių tarnavimo laikas baigiasi, o kas ketvirtas Lietuvos kelias laikomas blogos būklės. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti įmonė sako, kad galėtų atlikti daugiau remonto darbų, bet trūksta pinigų, tad Susisiekimo ministerija steigia Kelių fondą, o kad surinktų daigiau lėšų į jį, didins mokamų kelių skaičių.
Krunos tiltą magistralėje Vilnius–Kaunas rekonstruojantys rangovai sako, kad jis atrodė apgailėtinai.
„Būklė buvo labai bloga, betonas krito darbuotojams ant galvų, buvo nesaugu. Jei dar metai kokie nebūtų nieko daroma, galėjo įvykti visko. Statytas prie rusiškų normatyvų, tai nelaiko tokių apkrovų, kurios yra dabar taikomos keliuose, degradavęs jisai, su kiekviena diena jo būklė tik blogėjo“, – pasakoja „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas.
Šioje atkarpoje eismas itin intensyvus, tačiau rangovai tikina, kad pradėjus griauti tiltą transporto pralaidumas nesumažės – tam įrengtas laikinas tiltas, jis esą išskirtinis.
„Baigiam įrenginėti laikiną tiltą, kuris yra Lietuvos istorijoj didžiausias, tokio neturėjom dar, balandžio vidury ketinam per jį paleisti eismą. Pati perdanga atvežta iš Lenkijos, pagaminta Amerikoje, ir vienintelė tokia pasaulyje sertifikuota, kurią saugu eksploatuoti“, – pasakoja E. Grinaveckas.
Krunos tilto remontas atsieis apie 20 milijonų eurų, o darbus planuoja baigti 2026 m. pabaigoje. Tačiau itin prastos būklės tiltų Lietuvoje – šimtai.
„Didžioji dalis statinių tarnavimo laikas 50–70 metų, tai Lietuvoje tokių tiltų turim virš 360, kurie arti savo tarnavimo laiko pabaigos“, – pasakoja „Via Lietuvos“ vadovas Martynas Gedaminskas.
Kelių būklė – bloga
O kur dar keliai – skaičiuojama, kad 4 iš 10 kelių yra blogos būklės. Anot valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios įmonės vadovo, jie galėtų per metus sutvarkyti gerokai daugiau tiltų ir kelių, tačiau tam trūksta pinigų.
„Finansavimas galėtų būti didesnis, ir turim pakankamai pasirengimo, ir projektų parengtų, ir kitus darbus suplanavę“, – sako M. Gedaminskas.
Šiemet keliams valdžia numatė skirti beveik 10 procentų mažiau lėšų nei pernai, ministras paaiškina, kaip tai nutiko.
„Kariniam mobilumui buvo naudojamas iš bankų solidarumo mokesčio, jis baigėsi, todėl ir reikia specialaus fondo, kad būtų pastoviai normalus, tvarus finansavimas“, – komentuoja susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Steigia Kelių fondą
Susisiekimo ministerija ir steigia Kelių fondą. Taip keliams ir tiltams tvarkyti kasmet esą skirtų apie milijardą, o pinigai atkeliautų iš dviejų šaltinių, ne tik iš valstybės biudžeto, kaip iki šiol.
„Ateinant vieniems ar kitiems biudžetiniams metams, būdavo nemažai ginčų, kokią dalį skirti keliam. Mes norėtumėm, kad būtų apie 400 mln. fonde ir likę sudarytų valstybės biudžeto pinigai – viso apie milijardas eurų“, – sako E. Sabutis.
O didžiąją dalį fondo lėšų planuoja surinkti iš apmokestintų kelių – bus didinamas jų kiekis ir keičiama mokesčio sistema.
„Teisingesnė sistema, kai mokamas atitinkamas mokestis už naudojimąsi keliu, pravažiuotus kilometrus. Šiuo metu Lietuvoje turim tik 1 700 mokamų kilometrų. Yra nemažai naudojama tų kelių, kurie nemokami, ir jie laužomi. Bus patrigubinamas kelių ilgis“, – teigia susisiekimo ministras.
Planuojama, kad Kelių fondas pradės veikti kitų metų pradžioje.