Prekybos tinklas „Maxima“ nuo metų pradžios užfiksavo daugiau kaip 6,5 tūkst. vagysčių iš parduotuvių – jų nustatyta 8 proc. daugiau nei ankstesnių metų pradžioje.
Vagiančiųjų aktyvumas šiek tiek sulėtėjo, tačiau nusikaltimų skaičius išlieka aukštas ir viršija 1,5 tūkst. atvejų per mėnesį, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.
Vagia alkoholį, kavą ir ikrus
„Per praėjusius metus daugiausia vagysčių įvyko būtent metų pradžioje ir ypač kovo mėnesį, mat Velykos buvo ankstyvesnės, taip pat išsiskyrė rugsėjis. Įsibėgėjant šiems metams, matome panašias tendencijas.
Bloga žinia, kad vagysčių iš parduotuvių kasmet toliau daugėja, bet yra ir optimizmo, nes augimas lėtesnis – šiemet laikotarpiu nuo sausio iki gegužės vagysčių atvejų padaugėjo 8 proc., kai ankstesniais metais fiksavome 17 proc. augimą“, – pranešime cituojamas „Maxima“ Fizinės saugos skyriaus vadovas Rolandas Masalskas.
Didžioji dalis vagysčių yra sisteminės – kai tie patys asmenys reguliariai vagia skirtingose parduotuvėse prekes, kurias gali realizuoti šešėlinėje rinkoje.
Dažniausiai vagiamas alkoholis, kava, kosmetikos prekės, ikrai, sviestas, sūris, mėsos gaminiai, loterijos bilietai.
Kadangi vagystės, kurių vertė neviršija 150 eurų, buvo laikomos atskirais administraciniais nusižengimais, asmenys už šį nusižengimą teisti dešimtis kartų, grįžta į parduotuves vogti vėl ir vėl.
Atgraso tik realios bausmės
R. Masalskas sako, kad bendrovė nuolat investuoja, testuoja įvairias technologijas, programas, kurios padeda identifikuoti asmenys, vykdantys vagystes ir sukčiavimus savitarnos kasose.
„Pavyzdžiui, prekių atpažinimo programa, kuri leidžia pastebėti sukčiavimo savitarnos kasose atvejus, kai yra pasirenkama pigesnė prekė nei įsigyjama faktiškai. Tačiau vien technologijos neatgraso nuo vagysčių.
Be to, negalime naudoti tų technologijų, kurios padėtų efektyviau užkardyti sistemines vagystes, jas riboja įstatymai – pavyzdžiui, veidų atpažinimo programas, skirtas atpažinti potencialius vagystes vykdančius asmenis“, – pasakoja prekybos tinklo atstovas.
Pasak R. Masalsko, situaciją į gerą pusę pakeitė Aukščiausiojo Teismo nutartis, pagal kurią sisteminės vagystės sumuojamos ir kai jų bendra vertė perkopia 150 eurų, jos laikomos tęstine nusikalstama veika, o ne atskirais administraciniais nusižengimais.
Sugriežtėjęs teisėsaugos požiūris į sistemines vagystes, griežtesnės kardomosios priemonės padeda atgrasyti vagis.