Skaudi žinia – mirė rašytoja, prozininkė Vytautė Žilinskaitė (1930-2024). Šią žinią naujienų portalui tv3.lt patvirtino rašytojos anūkė.
Rašytoja mirė sulaukusi 93 metų. Kaip pranešė anūkė, jos gyvybė užgeso šiandien ryte. Informacija apie atsisveikinimą bus pateikta vėliau.
Vytautės Žilinskaitės gyvenimas ir kūryba
1950 m. V. Žilinskaitė baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą, 1950–1955 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete studijavo žurnalistiką.
Savo kūrybą V. Žilinskaitė pradėjo spausdinti nuo 1950 m., 1955–1961 m. dirbo žurnalo „Jaunimo gretos“ literatūrine darbuotoja, 1961–1966 m. Literatūrinio skyriaus vedėja.
1960 m. išleidusi eilėraščių rinkinį „Nesustok, valandėle“, perėjo prie prozos. Nuo 1963 m. ji buvo Lietuvos rašytojų sąjungos nare, nuo 1996 m. – rašytoja profesionalė.
Satyriniuose ir humoristiniuose apsakymuose ji šmaikščiai kritikavo žmonių dvasinį primityvumą, sumiesčionėjimą, neigiamus visuomeninius reiškinius.
Jos kūriniuose temų spektras buvo itin platus, ji rašė apie ekologiją, politiką, socialinį jautrumą, meilę, draugystę. V. Žilinskaitės kūriniams būdinga ironija, kontrastai, paradoksai, hiperbolės, mitiniai motyvai.
V. Žilinskaitė suaugusiųjų literatūroje garsi kaip daugybės kandžių humoreskų rašytoja, satyrikė. Vaikų literatūroje žinomi jos apsakymai, literatūrinės pasakos, eilėraščiai ir kelios pjesės.
Vieni žinomiausių rašytojos kūrinių vaikams – „Melagių pilis“, pjesių rinkiniai „Stebuklingas apsiaustas“, „Berniukas iš albumo“, literatūrinių pasakų rinkinys „Robotas ir peteliškė“, pasakų ir apsakymų rinkinys „Radinių namelis“, apysaka paaugliams „Kintas“, kuri 2008 m. įtraukta į IBBY garbės sąrašą.
Kūryba versta į anglų, vokiečių, lenkų, čekų, slovakų, rusų, bulgarų, portugalų, moldavų, vengrų, latvių ir kt. kalbas.
V. Žilinskaitė buvo apdovanota LSSR valstybine premija (1972, 1979), 2005 m. jai įteiktas Gedimino ordino Riterio kryžius, 2007 m. – Vaikų literatūros premija.