Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio miškininkai džiaugiasi iš arti užfiksavę Lietuvoje itin retai sutinkamą paukštį – kurtinį. Šie kalakutui dydžiu nenusileidžiantys įspūdingo grožio paukščiai yra vieni didžiausių ir rečiausių Lietuvos paukščių, turintys žaliai ir melsvai žvilgančią krūtinę bei dėmėtus sparnus.
Ši paukščių rūšis įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą ir saugoma visoje Europoje. Skaičiuojama, kad Lietuvoje kurtinio patinų likę vos 300.
„Girių karalius, oi gražuolis tu. Gražus, gražus!”, – paukštį gyrė iš arti jį nufilmavęs miškininkas.
Kurtinys – ypatingai jautrus, atsargus ir baikštus paukštis, tačiau kartais, ypač tuoktuvių metu, pasitaiko galvas pametusių drąsuolių, kurie ne tik puola savo gentainius, bet ir nebijo pro šalį einančių žmonių ar važiuojančių automobilių.
Dažniausiai kurtiniai tuoktuvėms pasirenka atokius pušynus. Svarbus tuokvietės elementas – miško aikštelės ar retmės ir greta augantys stambesni šakoti medžiai. Į tokias tuokvietes susirenka patinėliai ir varžosi tarpusavyje.
Išskleidę uodegas bei besipuikuodami vienas prieš kitą kurtiniai traukia savo tuoktuvinę „giesmę“ – burbuliavimą su šnypštimu. Kartais įvyksta ir paukščių kovos – paukščiai pešasi ir aiškinasi santykius tarpusavyje. Patelės tuo metu dažniausiai tupi medžiuose ar kur netoliese ir stebi, kuris patinėlis laimės.
Miške pastebėjus kurtinį nereikėtų smalsauti, artintis prie paukščio bei trikdyti jų veisimąsi, o jeigu drąsuolis atskrenda pats – ramiai pasišalinti ir palikti paukštį ramybėje.
Tai ypač jautrus ir baikštus paukštis, tačiau kartais, tuoktuvių metu, įgavę drąsos puola ne tik gentainius, tačiau nesibaimina ir žmonių ar pravažiuojančių automobilių.
Miškininko nufilmuotą vaizdelį žiūrėkite straipsnio viršuje.