Kai Briannai Lafferty Teksaso ligoninėje aštuonioms minutėms buvo sustojusi širdis, ji patyrė tai, ką papasakojus kitiems pašiurpsta oda.
„Mirtis yra iliuzija, o mūsų laikas Žemėje nėra pabaiga“, – sakė ji dienraščiui „Daily Mail“.
25-erių mergina buvo mirusi 8 minutes
Jos nepaprastas susidūrimas su mirtimi akis į akį įvyko jai sulaukus vos 25-erių. Tačiau tai nebuvo traumuojanti patirtis – ji sako sugrįžusi jausdama vidinę ramybę, atradusi savo tikslą.
„Tai pakeitė mano gyvenimo kryptį – tai, ko bijojau, nebeturėjo galios mano gyvenime, o tai, ko anksčiau vaikiausi, nebeatrodė svarbu. Grįžau su jausmu, kad turiu svarbią misiją, ir su gilia pagarba ir gyvenimui, ir mirčiai“, – pasakojo ji.
Tai buvo tik aštuonios minutės, bet atrodė, lyg tai būtų tęsęsi ne vieną mėnesį. Ji prisiminė girdėjusi balsą, kuris klausė, ar ji „pasiruošusi“ priimti mirtį, ir susidūrė su iššūkiu, kuris, jos manymu, nulėmė, ar ji grįš į gyvenimą, ar ne.
Kolorade gyvenanti Brianna nuo vaikystės kovojo su retu genetiniu sutrikimu, vadinamu mioklonine distonija. Ji sukeldavo skausmingus raumenų spazmus ir skausmus, dėl kurių buvo sunku miegoti – ir gyventi.
Tačiau 2017 m. jos būklė taip pablogėjo, kad jos kūnas pasidavė. Ją kankino nemiga, kartais ji nemiegodavo net po keturias paras, ir susirgo gripu. Jos natrio kiekis kritiškai sumažėjo.
Kai žmogaus organai pamažu nustoja veikti, sutrinka jų gebėjimas reguliuoti skysčių ir elektrolitų kiekį, todėl sutrinka natrio pusiausvyra.
„Mano kūnas iš esmės tiesiog pasidavė. Mano būsena buvo nesuderinama su gyvybe“, – pridūrė mergina.
Gulėdama Teksaso ligoninės lovoje, su mama šalia, Brianna nustojo kvėpuoti. Sustojo jos širdis. Tačiau po aštuonių minučių ji „stebuklingai“ vėl pradėjo plakti.
Papasakojo, ką išgyveno būdama „anapus“
Ji sako, kad tai, kas įvyko per tą laiką, pakeitė visą jos gyvenimą. Praradusi sąmonę, Brianna išgirdo balsą, kuris klausė, ar ji pasiruošusi. Kai ji atsakė teigiamai, pasinėrė į tai, ką vadina „visiška tamsa“. Tačiau vietoj panikos ji pajuto aiškumą:
„Buvau visiškai rami, be to, jaučiausi gyva, sąmoninga ir labiau savimi nei bet kada anksčiau. Nebuvo jokio skausmo, tik gilus ramybės ir aiškumo jausmas.“
Atsidūrusi „anapus“, ji nebeprisiminė savo žmogiškojo „aš“. Ji buvo nesvarumo būsenoje, atsiskyrusi nuo savo fizinio kūno, ir suvokė, kad tai, ką patiriame gyvendami Žemėje, yra trumpalaikis ir trapus dalykas.
„Ten viskas vyksta vienu metu, tarsi laikas neegzistuotų, tačiau ten buvo tobula tvarka“, – pridūrė.
Brianna pamatė, kad keliauja ryškiai mėlynu tuneliu, „pripildytu vienetų ir nulių“, kuris, jos manymu, simbolizavo matematinę visatos struktūrą. Tunelis vedė į baltą kambarį be durų ar langų, ten buvo tik dar daugiau numerių, o tada pateko ten, kur, jos teigimu, ją apsupo ryškūs siurrealistiniai peizažai.
Galiausiai jos kelionė atvedė ją prie tvoros su spygliuota viela. Kitoje pusėje ji matė kalną, ūkį ir namą. Kitos ją supusios būtybės perėjo per tvorą, tačiau Briannai to padaryti nepavyko.
Paskutinė jos stotelė buvo kambarys, kuriame septynios būtybės įteikė jai ritinį. Tačiau jai dar nespėjus išsiaiškinti, kas ten buvo parašyta, sugrįžo jos ego ir sąmonė. Grįžusi į savo kūną, ji jautėsi taip, tarsi visa tai būtų trukę ištisus mėnesius, nors praėjo tik aštuonios minutės.
Dabar Brianna dirba mirties ir dvasine gide, padeda kitiems įveikti emocinius, fizinius ir egzistencinius lėtinės ligos, mirties ir dvasinės transformacijos sunkumus.