Griūva Prezidento Gitano Nausėdos šeimai priklausantis prie Darbėnų stovintis šimtametis vėjo malūnas. Neatlaikę vėjo bei puvinio nulūžo jo sparnai. Malūną dar praeito šimtmečio pradžioje įsigijo G. Nausėdos senelis, tad dabar, anot paveldosaugininkų, šiuo kultūros paveldo objektu prezidento šeima turėtų ir rūpintis.
Darbėnų seniūnas rodo, kas liko iš Lazdininkuose stovinčio seno vėjo malūno sparnų. Pora nulūžo metų pradžioje, pajūrį siaubiant audrai. Jų dalis seniūnijos darbuotojai sukrovė už malūno. Likę sparnai neatlaikė šiomis dienomis.
„Dabar matome iš medienos kokybės, kad tikrai pavargęs ir tikrai papuvęs sparnas buvo“, – sakė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.
Malūnas šiame krašte populiarus. Dažnai ten stoja vestuvininkai ar krikštynų svitos. Tačiau malūnas populiarus ne tik dėl savo autentiškos išvaizdos. Dabartiniai jo savininkai – Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos šeima.
Istorija, kaip malūnas atiteko Nausėdų šeimai, iš tiesų unikali. XIX amžiaus pabaigoje malūnas iškilo Vilniaus rajone, po to buvo perkeltas netoli Kretingos, o 1907 metais dar kartą pervežtas į dabartinę savo vietą Lazdininkuose.
„Šiandien, kai kažką išardom, mums visad lieka atsarginių detalių. Nežinau, kodėl. Tais laikais žmonės sugebėjo išrinkti, sudėti atgal dalykus, kad jie puikiai funkcionuotų ir puikiai veiktų“, – kalbėjo A. Poškys.
Kainavo kaip 400 karvių
1925-aisiais už Amerikos anglies kasyklose užsidirbtus pinigus malūną nusipirko Jurgis Končius – prezidento G. Nausėdos senelis. Anuomet malūnas kainavo kaip 400 karvių.
Lietuvą okupavus rusams, statinys atiteko kolūkio žinion, tačiau J. Končius jame liko dirbti malūnininku. Šalia gyvenanti 80-metė Joana puikiai atsimena G. Nausėdos senelį.
„Mums, vaikams, buvo baisiai įdomu. Mes ten nubėgdavom su kaimynų mergele. Tas Končius dar tebebuvo, tai jis mus gindavo su šluota – štiš vaikai, štiš“, – juokėsi moteris.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, malūnas grįžo Nausėdoms. Šeima planavo ten įrengi kavinukę, bet susidūrė su netikėta problema.
„Lietuvoje neatsirado nei vienos draudimo firmos, kuri būtų norėjusi jį apdrausti“, – aiškino paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.
O be draudimo maitinimo įstaigos įrengti negalima. Dar po pirmų sparnų lūžio Darbėnų seniūnas su Nausėdomis susisiekė.
„Prezidentas informavo, kad situacija yra žinoma ir esant geroms oro sąlygoms bus sutvarkyta viskas“, – tikino A. Poškys.
Vis tik, anot paveldosaugininkų, už malūno priežiūrą atsakinga yra prezidento šeima.
„Visuomet kultūros paveldo objektu rūpinasi savininkas. Tai kaip ir turėtų Nausėdos pasirūpinti“, – teigė L. Kavaliauskas.
Jei Nausėdos malūnu nepasirūpins, paveldosaugininkai turi pilną teisę juos įpareigoti tai padaryti.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia: