Sunkmetį jaučia ne tik gyventojai, bet ir verslininkai, jie skaičiuoja, kad sumažėjo eksportuojamų produktų kiekiai ir kaina. Gyventojai ėmė taupyti maistui, perka pigesnius produktus. Tai pajuto ir šalies pieno sektorius. Lietuvių perdirbėjai prognozuoja, kad sulauksime krizės.
Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa sakė, kad po gerų laikų ateina prastesni.
„Praėję metai pieno pramonei buvo geriausi per paskutinį dešimtmetį. Dabar pieno pramonei gresia griūtis. Eksportuojamų produktų paklausa ir kainos griūna. Jeigu rudenį eksportuojamo sūrio kilogramas kainavo beveik 5 eurus, dabar jis kainoja mažiau nei 4 eurus.
O Lietuvos pieno pramonės sveikata priklauso nuo eksportinių rinkų situacijos. Vietinė rinka yra pastovi, bet per maža. Mes į užsienį išvežame du trečdalius savo produkcijos. Lietuvoje lieka trečdalis. Esant kainų mažėjimui visi pirkėjai laukia, kol dar mažės kainos, todėl stabdo pirkimus“, – sakė įmonės vadovas.
Pasak jo, dabartinį kainų mažėjimą lemia pernykštis kainų augimas, jos augo nepagrįstai.
„Po augimo, turime kritimą, po kurio vėl atšoksime į normalų lygį, tačiau tokie svyravimai kelia galvos skausmą tiek perdirbėjams, tiek ūkininkams. Nuo eksporto paklausos priklauso ir ūkininkams mokama pieno supirkimo kaina“, – komentavo D. Trumpa.
Anot jo, eksporto rinkose pernai pavyko uždirbti, o vietinėje rinkoje teko patirti pusantro milijono nuostolį.
„Nuostolius dengėme iš eksporto pajamų.
Kainas vietinėje rinkoje buvome priversti kelti. Pagrindinė kainų kėlimo priežastis – išaugusios pieno supirkimo kainos“, – tikino įmonės vadovas.
Jo teigimu, šiems metais reikės taupyti pernai uždirbtus pinigus.
„Jeigu situacija būtų geresnė galėtume papildomai investuoti ar didinti darbuotojams užmokestį. Tačiau sunkūs laikai užgrūdina ir priverčia dirbti efektyviau.
Ekonomikos nuosmukis bus. Tai jaučiame iš mažėjančio vartojimo mūsų pagrindinėse eksporto rinkose, Pavyzdžiui, Italijoje. Ten sūrio vartojimas sumažėjo 10 proc. Žmonės pradeda ne tik taupyti drabužiams, baldams ar kitoms nebūtinoms prekėms, bet ir maistui. Mūsų sūriai brangūs, tad žmonės ieško pigesnio maisto“, – vartojimo pokyčius pastebėjo D. Trumpa.
Pasak jo, Lietuvoje apyvartos didėjo dėl išaugusių kainų, tačiau parduodami kiekiai buvo mažesni.
„Kainų didėjimas mažina vartojimą ir iššaukia krizę. Tačiau kainas diktuoja rinka, o ne pačios įmonės“, – tikino D. Trumpa.
Anot jo, augančios palūkanos, sukelia vidinį šoką.
„Reikia įvertinti projektų atsiperkamumą. Tai verčia atsisakyti kai kurių investicijų.
Tenka ruoštis blogesniems metams nei buvo 2022 metai“, – sakė D. Trumpa.
Pieno produktų brangimas
Jeigu pieno perdirbėjai įspėja apie galimą rinkos griūtį, tai vartotojai seniausiai už pieno produktus turi mokėti gerokai didesnę kainą nei prieš metus.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. gruodžio metinė (2022 m. gruodį, palyginti su 2021 m. gruodžiu) infliacija Lietuvoje sudarė 21,7 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, duonos ir grūdų produktų, elektros energijos, mėsos ir jos produktų, šilumos energijos, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, automobilių, degalų ir tepalų, dujų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, aliejaus ir riebalų, alaus kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių, telefonų įrangos kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 25,2 proc., paslaugų – 13,2 proc.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 26,9 proc., rinkos –20,9 proc.
2022 m. maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 34,7 proc. Cukrus pabrango 68,7 proc., kruopos – 56,6 proc., mėsos konservai – 54,2 proc., kefyras ir rūgpienis – 51,1 proc., pasterizuotas pienas – 50,5 proc., džiovintos daržovės – 50,4 proc., sūriai ir varškė – 50,2 proc., saulėgrąžų aliejus – 47,6 proc., makaronai – 47,4 proc., miltai – 46,6 proc., jogurtas – 46,2 proc., traškučiai – 45,7 proc., grūdų dribsniai – 44 proc., konservuota žuvis – 43,5 proc., grietinė – 41,7 proc., kava – 40,8 proc., sviestas ir sviesto gaminiai – 40,6 proc., duona – 40,2 proc., kiaušiniai – 39,7 proc., paukštiena – 38,1 proc.
Šviežios daržovės pabrango 28,2 proc. (iš jų daugiausia pabrango svogūnai – 45,1 proc., burokėliai – 43,4 proc., kopūstai – 41,3 proc., morkos – 35,5 proc.), švieži vaisiai ir uogos – 17,8 proc. (iš jų daugiausia pabrango bananai – 65,1 proc., melionai – 37,7 proc., citrusiniai vaisiai – 26,9 proc., o atpigo šilauogės – 19,4 proc.).