Šiandien Lietuvoje minima ypatinga data – pavasario lygiadienis, kitaip žinomas kaip Žemės diena. Ši data ypatinga tuo, kad visame pasaulyje nakties ir dienos ilgumas tampa vienodas.
Tai astronominio pavasario pradžia, nes nuo šio meto dienos trukmė tampa ilgesnė už nakties trukmę ir vis ilgėja iki Joninių (trumpiausios nakties). Pavasario lygiadienio šventė yra viena seniausių ir ryškiausių švenčių pasaulyje, iki šiol švenčiama daugelyje Vidurinės Azijos ir Kaukazo šalių. Ten ji vadinama Novrūzu.
Kažkada lietuviai naujuosius metus taip pat skaičiuodavo būtent nuo pavasario lygiadienio pradžios. Sausio 1-ąją naujaisiais metais paskelbė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 m. prieš Kr. Į Lietuvą paprotys švęsti naujuosius sausio 1-ąją atėjo tik XIX a. viduryje.
Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus. Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose. Toks paprotys praustis rytą užfiksuotas ir Velykų šventės metu, todėl gali būti, kad kažkada Velykos buvo švenčiamos būtent šią dieną, per pavasario lygiadienį.
Dabar lygiadienis švenčiamas visame pasaulyje išvakarėse, kovo 20 d., kartu su Tarptautine Žemės diena, kurią minėtina diena 1971 m. paskelbė Jungtinės Tautos. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Žemės dieną Lietuvoje įteisino 1992 m. Šią dieną Lietuvos Aplinkos ministerija organizuoja šventinius reginius, kūrybines akcijas, išvykas į parkus, miškų tvarkymą, inkilų kėlimo akcijas ir kt.
Senovės lietuvių papročiai
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt apie pavasario lygiadienį yra pasakojęs etnolgoas Libertas Klimka. Pasak jo, šios dienos metu protėviai stebėdavo laiką, nes jis būdavo susijęs su gamtos pokyčiais.
„Seniau protėviai skaičiavo dienas, nes jie patys neturėjo tikslių astronominių prietaisų, todėl negalėdavo pasakyti laiko valandos tikslumu. Žiūrint į saulės laikrodį, per lygiadienį šešėlis juda tiesia per saulės laikrodį, nors kitomis dienomis juda parabolėmis.
Senovėje žmonės taip pat pastebėdavo šį laiką, nes jis yra susijęs su daug pokyčių gamtoje. Anksčiau būdavo sakoma, kad ši diena yra merginų diena, nes jos tada rūpindavosi gėlių darželiais. Toks būdavo gražus senovės paprotys.
Šiandien vis dar tęsiasi Gavėnia, o jos metu nebuvo galima kelti vestuvių, tačiau pavasario lygiadienis yra išimtis, todėl šią dieną jau galimos vestuvės, bet be muzikantų ir tik vieną dieną, jei yra būtinybė jas kelti“, – pasakojo L. Klimka.
Etnologas prisiminė ir tai, kad pavasario lygiadienio dieną senovėje būdavo ir įvairių šmaikščių apribojimų. Vienas iš jų yra tai, kad būtent šią dieną yra taikoma išimtis ir galima nesilaikyti pasninko, tačiau gaidį reikia per vieną valandą išvirti ir jį spėti suvalgyti.
„Anksčiau žmonės sakydavo, kad iki Pempės dienos mergaitės turi baigti visus audimus ir verpimus, nes netrukus jau prasidės žemės ūkio darbai, todėl reikės jiems ruoštis.
Ruoštis žemės ūkio darbams po lygiadienio galima dėl to, nes baigiasi gilios šalnos ir žolė jau nebebūna pabalusi“, – aiškino etnologas.
L. Klimka pažymi, jog pavasario lygiadienį reikia susirasti upelį, kuris atiteka iš rytų ir jame nusiprausti ar net gi nusimaudyti. Buvo sakoma, kad tai įvykdžius būsi sveikas visus metus, nekamuos jokios ligos.