Kasmet tūkstančiai gyventojų laiko egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti. Daugelį metų Kelių eismo taisyklės (KET) nesikeičia, tačiau vis mažiau vairuotojų egzaminus išlaiko.
Jeigu 2017 m. iš pirmo karto vairavimo teorijos egzaminus išlaikė 57 proc. visų laikiusių, tai pastaraisiais metais šis dydis vos viršija 40 proc.
Dėl praktinio egzamino padėtis dar prastesnė. Ją iškart išlaikančių sumažėjo nuo daugiau kaip 40 proc. iki kiek daugiau nei 20 proc.
Iš pačios „Regitros“ duomenų būtų galima spėti, kad galbūt vieni egzaminuotojai yra griežtesni už kitus.
Kuriame mieste išlaiko daugiausia ir mažiausia
Naujienų portalui tv3.lt „Regitra“ persiuntė nuasmenintus duomenis pagal miestus apie tai, kokia dalis būsimų vairuotojų egzaminus išlaiko iš pirmo karto.
Sprendžiant iš jų, dažniausiai tai pavyksta padaryti egzaminus laikant Panevėžio, Tauragės ir Alytaus padaliniuose.
Juose praėjusiais metais iš pirmo karto egzaminus išlaikė maždaug 4 iš 10 laikiusiųjų.
Daug prasčiau sekasi egzaminą laikantiems „Regitros“ Telšių padalinyje. Pernai jame egzaminą iš pirmo karto išlaikė vos 23 proc. egzaminuojamų vairuotojų.
Dar labiau egzaminą išlaikiusių ir neišlaikiusių skaičiai skiriasi, priklausomai nuo to paties padalinio egzaminuotojo.
Pavyzdžiui, pernai Vilniaus padalinyje 11,6 tūkst. egzaminų priėmė 37 egzaminuotojai.
Pas vieną iš jų iš pirmo karto vairavimą išlaikė net 54 proc. mokinių. Tačiau kitas egzaminuotojas, priėmęs panašų skaičių egzaminų, buvo tiesiog negailestingas – pas jį pasisekė vos 9 proc. laikiusiųjų pirmą kartą.
Kauno padalinys turi bent 3 egzaminuotojus, pas kuriuos egzaminą iš karto išlaiko kas antras mokinys. Kita vertus, pas kitus du egzaminuotojus iš pirmo karto vairavimo egzaminą išlaiko vos 15 proc. laikančiųjų.
Egzaminuotojus rengia patys
„Regitros“ atstovė spaudai Eglė Bačionytė primena, kad jos atstovaujama bendrovė yra atsakinga už tai, kad į eismą patektų tik tinkamai pasirengę vairuotojai, kurie geba savarankiškai vairuoti ir priimti reikiamus sprendimus net ir kritinėse situacijose.
„Tai labai svarbus uždavinys, kad kiekvienas iš mūsų gatvėse galėtų jaustis ramiai ir saugiai.
Dėl šios priežasties įmonė skiria didelį dėmesį darbuotojų atrankai, kuri susideda ne tik iš profesinių žinių ir gebėjimų, tačiau yra vertinami ir psichologiniai niuansai“, – aiškino E. Bačionytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad jokia auštoji mokykla vairavimo egzminuotojų nerengia. Esą todėl didelis dėmesys skiriamas ne tik darbuotojų atrankai, bet ir kokybiškam jų parengimui.
Norint tapti „Regitros“ egzaminuotoju, reikia praeiti atranką, kuri susideda iš 3 dalių. Pirmiausia, turi atitikti bendruosius kriterijus, tuomet išlaikyti teorijos ir praktikos vairavimo egzaminą. Tuomet atliekamas psichologinis ir motyvacinis pretendentų vertinimas. Išlaikius visus testus pretendentas yra įdarbinimas. Tuomet prasideda jo kaip egzaminuotojo parengimas.
Nuo ko priklauso egzamino rezultatas
E. Bačionytės teigimu, vairavimo egzamino rezultatas priklauso nuo trijų dedamųjų: būsimojo vairuotojo pasiryžimo išmokti vairuoti, vairavimo mokyklų paruošimo ir „Regitros“ egzaminavimo.
„Regitros“ egzaminuotojai su būsimu vairuotoju susitinka jau galutinėje stotelėje ir, pasitelkdami visus standartus bei taisykles, įvertina jo gebėjimą savarankiškai dalyvauti eisme.
„Egzaminų įrašai yra nuolat tikrinami, juos peržiūri įvairaus lygio specialistai, komandų vadovai bei administracijos darbuotojai. Vadovai atlieka su egzaminuotojais vertinimo analizę ir stengiasi, kad visi vienodai suprastų vertinimo kriterijus.
Tiesa, reikalavimo, kad pas visus egzaminuotojus būtų panašus išlaikymo procentas, nėra, nes toks kriterijus neleistų egzaminuotojams dirbti objektyviai. Pernai buvo peržiūrėta beveik dvigubai daugiau egzaminų nei 2023 m.“ – komentavo E. Bačionytė.
Pasak jos, „Regitros“ tikslas – didinti skaidrumą, peržiūrėti kuo daugiau egzaminų ir suvienodinti vertinimo kriterijus, kad juos aiškiai suprastų tiek būsimieji vairuotojai, tiek vairavimo mokyklos, tiek egzaminuotojai.
„Regitra“ taip pat informavo pernai pradėjusi reguliarius susitikimus su vairavimo mokyklomis visoje Lietuvoje. Esą per metus įstaigos atstovai susitiko su beveik 400 instruktorių.
„Susitikimų metu buvo ne tik dalijamasi įvairiomis įžvalgomis ar naujovėmis, tačiau kartu ieškoma glaudesnio dialogo bei grįžtamojo ryšio, kaip pagerinti būsimų vairuotojų kelionę iki sėkmingo savarankiško dalyvavimo eisme. Susitikimų metu taip pat buvo aptariami egzamino vertinimo kriterijai bei teritoriniai kiekvieno miesto klausimai“, – nurodė atstovė spaudai.