Skaudi netektis – eidamas 93-iuosius metus mirė iškilus Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų daktaras Antanas Balašaitis.
Liūdna žinia pasidalinusi Jurbarko rajono savivaldybė prisiminė šviesaus atminimo velionį.
„Šiandien Jurbarko kraštą pasiekė liūdna žinia – eidamas 93-iuosius savo gyvenimo metus mirė Antanas Balašaitis, iškilus Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų daktaras, visą savo gyvenimą atidavęs lietuviškos dvasios ir lietuviško žodžio išsaugojimui, visada buvęs energingas ir bendruomeniškas.
Tai buvo žmogus, kuris visuomet pažadėdavo – „atvyksiu, kalbėsiu, prisiminsiu, parašysiu“ – ir pažadus įgyvendindavo. Kiek daug susitikimų būta Jurbarke, Eržvilke, Balniuose ir kitose mūsų krašto vietovėse.
Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyrius vargu ar suskaičiuotų tuos draugiškus ir šiltus susitikimus ir pasikalbėjimus su A. Balašaičiu, jo skambučius, laiškus…
O kiek dar buvo tų bendrų susibūrimų visoje Lietuvoje. Kur tik susirenka kalbininkai ir kalbos mylėtojai, ten tarp jų beveik visada sutiksi ir mūsų kraštietį. Jis buvo daugelio taip mylimas dėl gero kalbos reikalų išmanymo ir nuoširdumo“, – vakar socialiniuose tinkluose dalinosi Jurbarko rajono savivaldybė.
Savivaldybė taip pat prisiminė ir šviesaus atminimo kraštiečio darbus: „Gausus kalbininko darbų palikimas: drauge su kolegomis parašyti penkių „Lietuvių kalbos žodyno“ tomų tekstai ir 4 redaguoti, užrašyta ir išsaugota apie 20 tūkstančių lietuvių kalbos žodžių, redaguota gausybė mokslo leidinių ir žurnalas „Mūsų kalba“, paskelbta daug straipsnių enciklopedijose, mokslo žurnaluose, periodiniuose leidiniuose (tarp jų ir mūsų laikraščiuose „Šviesa“ ir „Mūsų laikas“).
Verta atsiminti, kad būtent Antanas Balašaitis aprašė gimtojo Eržvilko šnektą ir kartu su kitais kraštiečiais sudarė bei redagavo monografiją „Eržvilkas“. Už tą ištikimybę gimtajam kraštui ir Eržvilko šnektos puoselėjimą kalbininkas 2016 m. buvo apdovanotas Jurbarko rajono savivaldybės ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“. Antanas Balašaitis mylėjo žmones, kitiems dovanojo visą savo gyvenimą ir protą. Dievas ir Lemtis jam paskyrė nemažai metų. Žinoma, jų galėjo būti dar daugiau. Nes dar ne viskas vakar buvo sumąstyta, prisiminta ir parašyta, juk buvo dar likę nemažai, kaip jis pats pasakydavo – „rūpesčių dėl žodžio ateities“.“
Pranešama, kad A. Balašaitis amžinojo poilsio atguls rytoj, liepos 27-ąją