Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis sako, kad reikia spręsti problemas, su kuriomis susiduria LGBT bendruomenės atstovai. Visgi, pripažįsta socialdemokratas, teisiniai pokyčiai nebūtinai suponuoja, kad keičiasi ir visuomenės suvokimas.
„Spręsti problemas reikia. Čia yra mano gana stipri pozicija. Tačiau, pagrindinis klausimas – spręsti kaip? (…) Tam tikros teisinės problemų sprendimo priemonės iš karto nesukuria pripažinimo visuomenėje. Visuomenės kaita yra lėta ir to labai labai staigiai nėra įmanoma pasiekti“, – pirmadienio rytą LRT radijui teigė L. Šedvydis.
Savo ruožtu buvusi premjerė Ingrida Šimonytė tikina – nors teisinės priemonės problemos automatiškai neišsprendžia, tai visuomenei diktuoja tam tikrą toną.
„Galvoju, kad dalis politikų vis dėlto dūšioje pripažįsta, kad problema yra, tačiau nedrįsta priimti tų sprendimų, kurie reikalingi, kad visuomenė keistųsi ir situacija keistųsi. (…) Manau, kad visuomenės kaita įstatymais automatiškai neišsprendžiama, tačiau jie diktuoja tam tikrą toną“, – akcentavo Seime dirbanti konservatorė.
Jeigu atsiras pakankamai balsų, Civilinės sąjungos įstatymas gali būti priimtas
L. Šedvydžio teigimu, jeigu Seime atsirastų papildomų balsų, galėtų būti priimtas Civilinės sąjungos įstatymas.
„Tas pats Civilinės sąjungos įstatymas, kuris šiuo metu yra paskutinėje stadijoje. Viskas labai labai priklauso nuo konsteliacijos Seime – jeigu atsiras pakankamai balsų, tada, tikėtina, jis gali būti priimtas“, – tikino Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Praeitos kadencijos Seimui Civilinės sąjungos įstatymo projekto priimti taip ir nepavyko. Tiesa, klausimas įveikė porą etapų – jam priimti liko tik vienas balsavimas. Grupė opozicinių konservatorių siūlė šį įstatymo projektą įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą, tačiau tai padaryta nebuvo.
Civilinės sąjungos įstatymu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.