Ar pastaruoju metu dažniau jaučiate troškulį, trūksta energijos ar netikėtai suprastėjo regėjimas? Daugelis tokius pokyčius nurašo nuovargiui, įtemptai dienai ar miego trūkumui. Tačiau kai kurie iš jų gali būti susiję ir su padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje.
Cukrus organizmui reikalingas kaip energijos šaltinis, tačiau svarbu, kad jo kiekis kraujyje būtų tinkamai reguliuojamas. Kai gliukozės koncentracija tampa per didelė, organizmas gali pradėti siųsti įvairius signalus. Kai kurie jų gana akivaizdūs, o kiti gali likti nepastebėti ilgą laiką.
Svarbu žinoti: šie požymiai nebūtinai reiškia, kad valgote per daug saldumynų ar sergate diabetu. Padidėjusį gliukozės kiekį gali lemti įvairūs veiksniai, o tiksliausiai jį nustatyti padeda kraujo tyrimai.
1. Nuolatinis troškulys, kuris nepraeina net geriant vandenį
Jeigu pastaruoju metu nuolat norisi gerti, nors skysčių suvartojate pakankamai, verta atkreipti dėmesį į šį pokytį.
Kai gliukozės kiekis kraujyje labai padidėja, inkstai stengiasi pašalinti gliukozės perteklių su šlapimu. Dėl to organizmas gali netekti daugiau skysčių, o žmogus pradeda jausti stipresnį troškulį.
Ypač svarbu stebėti, ar kartu neatsirado dažnesnis šlapinimasis, burnos džiūvimas arba neįprastas silpnumas.
Žinoma, troškulį gali sukelti ir karštas oras, fizinis aktyvumas ar kitos priežastys. Tačiau jeigu jis tampa nuolatinis ir nepaaiškinamas, verta pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje.
2. Energijos trūkumas net po nakties miego
Atrodo, kad miegojote pakankamai, tačiau vos prasidėjus dienai jaučiatės išsekę? Nuovargis gali turėti daugybę priežasčių, tačiau kartais jis būna susijęs su padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje.
Kai organizmas nepakankamai efektyviai panaudoja gliukozę, ląstelėms gali būti sunkiau gauti reikiamos energijos. Tai ypač aktualu sergant diabetu, kai sutrinka insulino gamyba arba jo veikimas.
Jeigu nuovargis kartojasi, nepraeina pailsėjus arba jį lydi troškulys ir dažnas šlapinimasis, nereikėtų visko nurašyti vien įtemptam gyvenimo ritmui.
3. Dažnesnis šlapinimasis, ypač naktį
Jeigu pradėjote dažniau lankytis tualete, nors negeriate daugiau nei įprastai, tai gali būti vienas iš padidėjusio gliukozės kiekio požymių.
Kai gliukozės kraujyje per daug, dalis jos patenka į šlapimą ir kartu su savimi ištraukia daugiau vandens. Dėl šios priežasties žmogus gali šlapintis dažniau, taip pat keltis naktį.
Vis dėlto panašius simptomus gali sukelti šlapimo takų infekcijos, tam tikri vaistai ar kiti sveikatos sutrikimai.
Jeigu dažnesnis šlapinimasis atsirado netikėtai ir tęsiasi, ypač kartu jaučiant stiprų troškulį, verta kreiptis į gydytoją.
4. Staiga suprastėjęs arba svyruojantis regėjimas
Tai vienas iš požymių, kurį žmonės ne visada susieja su gliukozės kiekiu kraujyje.
Kai gliukozės koncentracija labai svyruoja, gali laikinai pakisti skysčių pusiausvyra akies lęšiuke. Dėl to regėjimas gali tapti neryškus, o įprastai aiškiai matomi objektai – prasčiau fokusuojami.
Kai kurie žmonės tokius pokyčius palaiko akių nuovargiu ar regėjimo pablogėjimu dėl amžiaus.
Tačiau jeigu neryškus matymas atsiranda kartu su kitais galimo padidėjusio gliukozės kiekio simptomais, svarbu pasitikrinti. Staigus regėjimo praradimas ar ryškus regėjimo pablogėjimas reikalauja skubios medicininės pagalbos.
5. Dažnesnis alkis net pavalgius
Pavalgėte visai neseniai, bet netrukus vėl norisi užkąsti? Nuolatinį alkį gali lemti miego trūkumas, didelis fizinis aktyvumas, nepakankamai sotus maistas ar kiti veiksniai.
Tačiau kai kuriais atvejais padidėjęs alkis gali būti susijęs ir su diabetu. Kai insulino trūksta arba organizmas į jį tinkamai nereaguoja, gliukozė negali būti efektyviai panaudojama taip, kaip turėtų.
Dėl to gali atsirasti stipresnis alkio jausmas, net jei žmogus valgo įprastai.
Svarbu vertinti bendrą vaizdą: jeigu kartu jaučiate troškulį, dažniau šlapinatės ar netikėtai krinta svoris, nereikėtų atidėlioti sveikatos patikrinimo.
6. Netikėtas svorio kritimas, nors mityba nepasikeitė
Daugeliui netikėtas svorio sumažėjimas atrodo malonus pokytis. Tačiau jeigu kilogramai tirpsta savaime, nors nesilaikote dietos ir nesportuojate daugiau, tai gali būti svarbus sveikatos signalas.
Sergant negydomu diabetu, organizmas kartais pradeda skaidyti riebalus ir raumenis, kad gautų energijos, nes negali tinkamai panaudoti gliukozės.
Toks svorio kritimas gali pasireikšti kartu su padidėjusiu troškuliu, dažnu šlapinimusi ir nuovargiu.
Nepagrįstas svorio mažėjimas gali turėti ir kitų priežasčių, todėl svarbu išsiaiškinti, kas jį sukelia, o ne bandyti jį sustabdyti vien keičiant mitybą.
7. Lėčiau gyjančios žaizdelės
Nedidelis įbrėžimas ar odos pažeidimas paprastai gyja savaime. Tačiau jeigu žaizdelės gyja neįprastai lėtai, dažnai kartojasi infekcijos arba oda nuolat pažeidžiama, verta atkreipti dėmesį.
Ilgą laiką padidėjęs gliukozės kiekis gali paveikti kraujagysles, nervus ir imuninės sistemos veiklą. Dėl šių pokyčių organizmui gali būti sunkiau kovoti su infekcijomis ir atkurti pažeistus audinius.
Šis požymis ypač svarbus žmonėms, kurie jau serga diabetu, tačiau dar nežino apie savo būklę taip pat gali ir kitiems asmenims.
Jeigu žaizda parausta, patinsta, atsiranda pūlių ar didėja skausmas, būtina kreiptis į medikus.
8. Dažnai pasikartojančios grybelinės ar kitos infekcijos
Kai kurios infekcijos gali kartotis dažniau, nei tikėtumėtės. Pavyzdžiui, grybelinės infekcijos gali pažeisti odą, burnos gleivinę ar lytinių organų sritį.
Padidėjęs gliukozės kiekis gali sudaryti palankesnes sąlygas tam tikriems mikroorganizmams daugintis ir apsunkinti organizmo kovą su infekcijomis.
Vis dėlto vien pasikartojanti grybelinė infekcija nereiškia, kad žmogus serga diabetu. Tam įtakos gali turėti antibiotikų vartojimas, hormoniniai pokyčiai, odos priežiūra ir kiti veiksniai.
Jeigu infekcijos nuolat atsinaujina arba sunkiai pasiduoda gydymui, verta aptarti su gydytoju, ar nereikėtų atlikti gliukozės tyrimo.
9. Dilgčiojimas ar tirpimas rankose ir kojose
Kartais neįprasti pojūčiai pirštuose, pėdose ar delnuose gali būti susiję ne tik su nervo užspaudimu ar nepatogia kūno padėtimi.
Ilgą laiką nekontroliuojamas diabetas gali pažeisti nervus. Ši būklė vadinama diabetine neuropatija, o vienas iš jos požymių – dilgčiojimas, deginimas, tirpimas ar sumažėjęs jautrumas, ypač pėdose.
Tokie simptomai dažniausiai neatsiranda vien dėl trumpalaikio gliukozės padidėjimo po valgio. Jie gali rodyti ilgiau trunkančius sveikatos pokyčius arba kitą neurologinę problemą.
Jeigu tirpimas kartojasi, nepraeina ar stiprėja, svarbu išsiaiškinti priežastį. Staiga atsiradęs vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas, ypač kartu sutrikus kalbai, reikalauja skubios pagalbos.
10. Tamsesnės, sustorėjusios odos dėmės
Yra vienas odos pokytis, apie kurį žino nedaugelis: kai kuriose kūno vietose gali atsirasti tamsesnių, storesnių ir aksominį paviršių primenančių odos plotų.
Šis reiškinys vadinamas acanthosis nigricans. Jis dažniausiai pastebimas kaklo raukšlėse, pažastyse ar kirkšnyse.
Tokie pakitimai gali būti susiję su atsparumu insulinui – būkle, kai organizmo ląstelės prasčiau reaguoja į insuliną. Atsparumas insulinui gali didinti 2 tipo diabeto riziką.
Tačiau odos dėmės nėra savarankiška diagnozė. Jų priežastis gali būti įvairi, todėl naujus ar neįprastus pakitimus verta aptarti su gydytoju.
Kaip sužinoti, ar gliukozės kiekis kraujyje nėra per didelis?
Svarbiausia suprasti, kad iš savijautos ar išvaizdos neįmanoma patikimai nustatyti gliukozės kiekio kraujyje. Kai kuriems žmonėms jis būna padidėjęs net nejaučiant jokių simptomų.
Patikimiausias būdas išsiaiškinti – atlikti kraujo tyrimus. Gydytojas gali rekomenduoti gliukozės kiekio nevalgius tyrimą arba glikuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimą, kuris padeda įvertinti vidutinį gliukozės kiekį per pastaruosius kelis mėnesius.
Jeigu jaučiate nuolatinį troškulį, dažnai šlapinatės, krinta svoris ar ryškiai trūksta energijos, neatidėliokite konsultacijos.
Jei kartu atsiranda vėmimas, pilvo skausmas, gilus ar dažnas kvėpavimas, stiprus silpnumas, mieguistumas ar sumišimas, būtina skubi medicinos pagalba, nes tai gali būti sunkios hiperglikemijos komplikacijos požymiai.
Ar būtina visiškai atsisakyti cukraus?
Ne. Tikslas nėra išbraukti iš mitybos visus angliavandenius ar manyti, kad vienas desertas sukelia diabetą. Gliukozės kiekį kraujyje veikia bendra mityba, fizinis aktyvumas, genetiniai veiksniai, miegas, vartojami vaistai ir kitos sveikatos aplinkybės.
Naudinga rinktis daugiau daržovių, ankštinių produktų, viso grūdo gaminių ir skaidulų turinčio maisto, dažniau gerti vandenį vietoj saldintų gėrimų bei reguliariai judėti. Taip pat verta riboti pridėtinio cukraus kiekį ir laikytis individualių gydytojo rekomendacijų, jei diabetas jau diagnozuotas.
Esmė paprasta: nuovargis, troškulys ar kiti minėti požymiai dar neįrodo, kad kraujyje per daug gliukozės. Tačiau jeigu keli simptomai kartojasi kartu, geriausia ne spėlioti, o atlikti tyrimus. Anksti pastebėti gliukozės apykaitos sutrikimai leidžia laiku imtis veiksmų ir sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką.