Seimas penktadienį planuoja balsuoti dėl Pilietybės įstatymo pataisos priėmimo, kad agresorių palaikantis asmuo netektų išimties tvarka gautos Lietuvos pilietybės.
Projekte numatyta, kad pilietybė gali būti atimama, jeigu asmuo, kuris Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas šalies vardą.
Šio projekto iniciatorė konservatorė Dalia Asanavičiūtė anksčiau yra sakiusi, kad jis parengtas atsižvelgiant į esamą Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir grėsmę Lietuvai bei visam regionui. Jos teigimu, Lietuvos piliečiai turi pareigų savo valstybei, o viena iš svarbiausių – Lietuvos valstybės saugumo interesai bei jų užtikrinimas.
Seimo narė pripažino, kad įstatymo pataisa parengta reaguojant į vasarą kilusį rezonansą dėl ledo šokėjų Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago elgesio. Jie rugpjūtį Sočyje, Rusijoje, dalyvavo šou programoje, kurią surengė Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka.
Siūloma nuostata galiotų tik išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavusiems asmenims, tokių šiuo metu per 800. Šie asmenys dažniausiai yra ir kitos valstybės piliečiai, todėl atėmus Lietuvos pilietybę jie neliktų be pilietybės.
Po M. Drobiazko ir P. Vanago pasirodymo Sočyje prezidentas Gitanas Nausėda iš jų atėmė Lietuvos valstybės apdovanojimus, anksčiau suteiktus už nuopelnus valstybei.
Rusijoje gimusi ir gyvenanti M. Drobiazko yra ir Lietuvos pilietė, pilietybė jai suteikta išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.