Baisiausia, kas gali nutikti bet kokiam „širdininkui“ – jeigu jis liktų vienas, kai jį ištinka mirtinai pavojingas priepuolis.
Nes paprastai ligonis turi vos 10 sekundžių po to, kai suprato, jog širdžiai „kažkas ne taip“ ir koodar nenukrito be sąmonės.
Tačiau, kaip sakoma, galima sulaukti visokių netikėtumų, todėl geriau iš anksto pasiruošti tokiam scenarijui.
Taigi, ką daryti, jeigu viskas „plaukia“ prieš akis, o širdies dūžiai pasidarė neįprasti? Pradėkite stipriai ir garsiai kosėti!
Kuo dažniau ir stipriau, tuo geriau. Kaskart prieš sukosėjant kuo giliau įkvėpkite. O po to kosėkite taip stipriai ir ilgai, lyg norėtumėte iškosėti skreplius, esančius giliai plaučiuose.
Idealu būtų daryti viską taip, kad galėtumėte kosėti kartą per 2 sekundes, be perstojo – tol, kol širdies ritmas normalizuosis, arba ateis kas nors, kas galėtų iškviesti greitąją.
Aip tai veikia?
Visų pirma, giliai įkvėpus, deguonis giliau prasiskverbia į plaučius ir greičiau pasklinda po kūną. Tai svarbu, jeigu sergate širdies nepakankamumu.
Antra, kaskart, kai kosėjate, tarsi daromas dirbtinis širdies masažas, stimuliuojantis ją ir neleidžiantis jai sustoti.
Žinoma, tokiu būdu jūs negalite išspręsti visos problemos. Todėl, jeigu po tokių procedūrų pasijutote geriau, reikia nedelsiant kreiptis į ligoninę. Jūs laimėjote laiko, kad spėtumėte ten nuvykti.