Sapnai, kuriuose mus aplanko mirę artimieji, jau seniai kelia nerimą, baimę ar sumišimą. Ypač bauginanti akimirka yra ta, kai sapne mirusysis pradeda mus šaukti, tarsi kviesdamas eiti paskui jį. Kunigas straipsnyje paaiškina, ką iš tikrųjų reiškia toks sapnas ir kaip į jį žiūri Bažnyčia.
Kodėl sapnuose pasirodo mirusieji?
Beveik visi žino, kad mirusieji dažnai sapnuose pasirodo gyviesiems. Tokie sapnai pažįstami įvairaus amžiaus ir kultūrų žmonėms. Tačiau, kaip pastebi kunigas, ne visi teisingai supranta jų reikšmę. Daugelis tokius sapnus iš karto suvokia kaip blogą ženklą ar artėjančios nelaimės ženklą, pasiduodami baimei ir prietarams.
Tačiau Bažnyčia ragina kitaip vertinti tokius sapnus. Pasak bažnyčios pastoriaus, daugeliu atvejų jie nėra grėsmingi ir nėra mistinis „mirties šauksmas“. Priešingai, tokie sapnai gali atspindėti gilų dvasinį ryšį, meilę ir prisiminimus, kurie išlieka net ir žmogui pasitraukus iš šio žemiškojo gyvenimo.
Jei miręs žmogus tave šaukia, ko neturėtum bijoti
Žmonės ypač nerimauja, kai sapne juos pašaukia mirusiojo giminaitis ar pažįstamas. Kunigas pabrėžia: tokiu atveju nereikia panikuoti. Tokio „skambučio“ nereikėtų suprasti pažodžiui. Dažniausiai tai simbolizuoja mirusiojo sielos poreikį maldingai palaikyti gyvuosius.
Bažnyčia moko, kad meilė tarp žmonių nesibaigia mirtimi, bet toliau reiškiama per dvasinę priežiūrą. Štai kodėl mirusieji gali pasirodyti sapnuose – ne tam, kad išgąsdintų, o tam, kad primintų apie savo buvimą ir paprašytų maldos.
Svarbiausia – asmeninė malda už mirusįjį
Kunigas pabrėžė, kad teisingiausias ir vertingiausias atsakas į tokį sapną yra nuoširdi asmeninė malda. Žinoma, šarkos, rekviemo pamaldų ar atminimo pamaldų bažnyčioje užsakymas yra geras ir būtinas veiksmas. Tačiau, anot kunigo, tuo apsiriboti nereikėtų.
Malda, kylanti iš širdies, turi ypatingą galią: kai žmogus kreipiasi į Dievą savo žodžiais arba iš maldaknygės, prašydamas mirusiojo sielos ramybės. Tokia malda tampa gyvos meilės ir tikros dvasinės užuojautos išraiška, kurios negali pakeisti formalus ritualas.
Ką teisinga daryti po tokio sapno?
Jei sapnuojate mirusį žmogų, ypač jei jis su jumis kalbėjosi arba jus pašaukė, Bažnyčia pataria:
- atmeskite baimę ir nerimą keliančias mintis;
- prisiminti mirusįjį maloniu žodžiu;
- melskitės už jo sielą namuose ar bažnyčioje;
- jei įmanoma, uždekite žvakę sielos poilsiui;
- išlaikyti vidinę ramybę ir pasitikėti Dievu.
Kunigas primena: sapnai neturėtų tapti panikos ar prietarų šaltiniu. Daug svarbiau juos vertinti kaip dvasinį ženklą – meilės, atminimo ir gyvųjų atsakomybės prieš tuos, kurie jau iškeliavo į amžinybę priminimą.
Vietoj baimės – tikėjimas ir meilė
Taigi, sapnas apie mirusįjį nėra mirties nuosprendis ar blogas ženklas, o priežastis stabtelėti, susimąstyti ir parodyti dvasinį susirūpinimą. Bažnyčia moko mus į tokius ženklus reaguoti ne su baime, o su malda, tikėjimu ir meile – tuo, kas iš tiesų jungia gyvuosius ir mirusiuosius.