Atėjus šaltajam sezonui daugelis daugiabučių gyventojų susiduria su keista situacija: radiatoriai karšti, šildymas veikia, tačiau kambariuose vis tiek norisi apsivilkti storesnį megztinį ar apsigaubti pledu. Atrodytų, jei radiatorius gerai įšilęs, namuose turėtų būti jauku. Tačiau realybė ne visada tokia paprasta.
Kartais priežastis slypi ne šildymo sistemoje, o kasdieniuose įpročiuose, į kuriuos žmonės beveik nekreipia dėmesio. Vienas iš jų – netinkamas oro cirkuliacijos aplink radiatorių užtikrinimas. Tačiau tai tik viena iš galimų priežasčių. Nemažai šilumos gali prarasti ir pats būstas, ypač jei langai nesandarūs, išorinės sienos šaltos arba patalpos netinkamai vėdinamos.
Kodėl vienuose namuose jauku net ir vėsesnę dieną, o kituose šilumos trūksta net tada, kai radiatoriai įkaitę? Atsakymas gali slypėti keliose smulkmenose, kurias verta patikrinti dar prieš didinant šildymą.
Klaida, kuri gali trukdyti šilumai pasklisti po kambarį
Viena dažniausių klaidų – užstatyti radiatorių baldais, uždengti jį storomis užuolaidomis arba naudoti tokius uždangalus, kurie trukdo šiltam orui laisvai kilti ir judėti patalpoje.
Radiatorius šildo ne tik tiesiogiai aplink jį esantį orą. Įšilęs oras kyla aukštyn, vėsesnis leidžiasi žemyn, todėl kambaryje susidaro natūrali oro cirkuliacija. Kai šis judėjimas trukdomas, šiluma gali prasčiau pasiskirstyti po visą patalpą.
Pavyzdžiui, jeigu priešais radiatorių stovi didelė sofa, o jį dengia ilgos, storos užuolaidos, šiluma gali labiau kauptis nedidelėje zonoje prie lango ar už baldų. Likusi kambario dalis tuo metu gali išlikti vėsesnė.
Tai nereiškia, kad kiekvienas baldas prie radiatoriaus automatiškai padidina šildymo sąskaitą. Tačiau jei patalpoje nuolat jaučiamas šalčio pojūtis, verta pažiūrėti, ar radiatorius nėra uždengtas ir ar aplink jį pakanka vietos orui judėti.
[NUOTRAUKA TEKSTE: karštas baltas radiatorius, iš dalies uždengtas ilgomis užuolaidomis, jaukiame, bet vėsiame bute]
Net ir karštas radiatorius nepadės, jei šiluma greitai išeina iš namų
Kita priežastis, dėl kurios kambaryje gali būti šalta, – šilumos nuostoliai. Net jeigu radiatorius atiduoda daug šilumos, patalpa gali nespėti įšilti, jei šiluma nuolat pasišalina per nesandarius langus, duris, išorines sienas ar kitas pastato konstrukcijas.
Tokiais atvejais gyventojai kartais bando spręsti problemą padidindami radiatoriaus temperatūrą arba ilgiau laikydami šildymą įjungtą. Tačiau pirmiausia verta išsiaiškinti, kur prarandama šiluma.
Ypač atidžiai reikėtų įvertinti šias vietas:
- Langus ir jų sandūras. Jei prie lango jaučiamas šalto oro srautas, gali būti susidėvėjusios tarpinės arba netinkamai sureguliuota varčia.
- Balkono duris. Nesandarios durys gali leisti šaltam orui patekti į kambarį, ypač vėjuotomis dienomis.
- Išorines sienas. Kampiniuose butuose ir viršutiniuose aukštuose kai kurios sienos gali būti gerokai šaltesnės.
- Grindis ir lubas. Temperatūros pojūtį gali veikti ir konstrukcijos, besiribojančios su nešildomomis arba lauko erdvėmis.
Jeigu viena kambario siena nuolat šalta, o kampuose atsiranda drėgmės ar pelėsio požymių, verta kreiptis į specialistus. Tokia situacija gali būti susijusi ne tik su šildymu, bet ir su šilumos izoliacija, drėgme ar ventiliacija.
Kodėl prie lango šalta net tada, kai radiatorius karštas?
Radiatoriai dažnai įrengiami po langais neatsitiktinai. Jie padeda kompensuoti šaltesnio oro poveikį prie lango ir pagerina šilumos pasiskirstymą kambaryje.
Tačiau jei langas senas, nesandarus arba jo stiklo paviršius labai atšąla, žmogus šaltį gali jausti net tada, kai kambario oras yra pakankamai šiltas. Kūnas šilumą atiduoda šaltesniems paviršiams, todėl šalia lango gali būti nejauku, nors termometras rodo ne tokią žemą temperatūrą.
Svarbu ir tai, kur matuojama kambario temperatūra. Termometras, padėtas tiesiai prie radiatoriaus arba ant šaltos išorinės sienos, gali rodyti kitokią temperatūrą nei kambario viduryje.
Norint susidaryti realesnį vaizdą, temperatūrą reikėtų matuoti gyvenamojoje zonoje, atokiau nuo radiatoriaus, lango ir tiesioginių saulės spindulių.
Dar viena klaida – netinkamas vėdinimas
Žiemą norisi kuo ilgiau išsaugoti šilumą, todėl kai kurie žmonės vengia atidaryti langus. Kiti, priešingai, palieka juos pravirus ilgą laiką, tikėdamiesi, kad taip oras kambaryje bus gaivesnis.
Abu įpročiai gali kelti problemų.
Kai patalpos beveik nevėdinamos, jose kaupiasi drėgmė ir teršalai. Dėl to gali rasoti langai, atsirasti pelėsis, o oras tapti nemalonus. Kita vertus, ilgai laikant langą pravirą šaltu oru, kambarys ir jo paviršiai gali gerokai atvėsti.
Dažnai praktiškiau patalpas vėdinti trumpai ir intensyviai, plačiau atveriant langą, o ne ilgai laikant jį pravertą. Vėdinimo būdą reikėtų pritaikyti pagal būsto konstrukciją ir įrengtą vėdinimo sistemą.
Vėdinant svarbu nepalikti šildymo reguliavimo be priežiūros, jei sistema leidžia jį laikinai sumažinti, ir po vėdinimo užtikrinti, kad patalpa vėl sušiltų.
Kaip patikrinti, ar problema slypi jūsų bute?
Prieš kreipiantis į namo administratorių, verta atlikti kelis paprastus patikrinimus. Jie nepadės nustatyti visų techninių gedimų, tačiau gali padėti suprasti, kuria kryptimi ieškoti priežasties.
Pirmiausia – pažiūrėkite, ar radiatorius neuždengtas. Atitraukite ilgas užuolaidas, patraukite baldus, jei jie trukdo šiltam orui laisvai judėti, ir stebėkite, ar komfortas kambaryje pagerėja.
Antra – patikrinkite langus. Jei ties jų kraštais jaučiamas šaltas oro srautas, verta įvertinti sandarumą. Nenaudokite atviros liepsnos nuotėkiui tikrinti.
Trečia – išmatuokite temperatūrą. Termometrą pastatykite tinkamoje vietoje, atokiau nuo lango ir radiatoriaus. Užfiksuokite rodmenis skirtingu paros metu, kad matytumėte, ar temperatūra nuolat per žema.
Ketvirta – pasidomėkite, kaip jaučiasi kaimynai. Jei jų butuose šilta, o jūsų kambariuose šalta, problema gali būti susijusi su konkrečiu radiatoriumi, jo reguliavimu ar buto šilumos nuostoliais. Jei šalta visame name, reikėtų įvertinti ir bendros šildymo sistemos veikimą.
Jeigu radiatorius įkaitęs, bet patalpa vis tiek nepasiekia tinkamos temperatūros, kreipkitės į namo administratorių arba šildymo sistemą prižiūrinčią įmonę. Specialistai gali įvertinti sistemos veikimą ir nustatyti, ar reikalingas reguliavimas, remontas arba papildomas pastato būklės patikrinimas.
Ar verta tiesiog padidinti radiatoriaus temperatūrą?
Nebūtinai. Jeigu problema yra nesandarūs langai, prasta šilumos izoliacija ar užblokuota oro cirkuliacija, vien temperatūros didinimas gali nepašalinti tikrosios priežasties.
Be to, daugiabučiuose šildymo sistemos būna skirtingos. Vienuose butuose gyventojai gali reguliuoti termostatinius vožtuvus, kituose galimybės ribotos, o šilumos tiekimas reguliuojamas visam pastatui. Todėl prieš keičiant nustatymus verta suprasti, kaip veikia konkreti sistema.
Jei radiatorius jau karštas, o kambaryje šalta, pirmiausia įvertinkite šilumos nuostolius ir oro cirkuliaciją. Jei tai nepadeda, problema gali būti sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Svarbiausia – ne tik karštas radiatorius, bet ir šilti namai
Šildymo sezono metu karštas radiatorius dar negarantuoja, kad visas butas bus jaukus. Didelę reikšmę turi langų sandarumas, pastato būklė, oro judėjimas, tinkamas vėdinimas ir pati šildymo sistema.
Todėl, jei namuose šalta, neskubėkite iš karto kaltinti šildymo tiekėjo ar didinti temperatūros. Pirmiausia patikrinkite, ar radiatorius neuždengtas, ar pro langus nesiskverbia šaltis ir ar kambario temperatūra iš tiesų yra per žema.
Kartais komfortą pagerina visai nedideli pokyčiai. Tačiau jeigu problema išlieka, verta kreiptis į specialistus – nes šilti namai priklauso ne vien nuo įkaitusio radiatoriaus, bet ir nuo to, kaip efektyviai šiluma išsaugoma visame būste.