Laukiate siuntos, dieną gaunate dešimtis įvairių pranešimų, o telefone staiga pasirodo SMS: siuntos pristatyti nepavyko, trūksta adreso duomenų arba reikia sumokėti nedidelį papildomą mokestį. Žinutėje pateikiama nuoroda, o tekstas skamba taip įtikinamai, kad norisi kuo greičiau ją paspausti.
Būtent tokio momento ir tikisi sukčiai.
Pranešimai apie neva sulaikytas, nepristatytas ar paštomate laukiančias siuntas tapo vienu iš būdų išvilioti žmonių asmens bei mokėjimo kortelių duomenis. Pavojingiausia tai, kad tokia žinutė gali pasiekti net ir tuos, kurie iš tikrųjų laukia pirkinio iš internetinės parduotuvės.
Viena svarbiausių detalių, į kurią verta atkreipti dėmesį, yra nuorodos adresas. Jis gali atrodyti panašus į žinomos kurjerių bendrovės ar pašto tarnybos svetainę, tačiau iš tikrųjų nukreipti į sukčių sukurtą puslapį.
Žinutė atrodo tikra, tačiau yra vienas įtartinas ženklas
Sukčių siunčiami pranešimai dažnai kuriami taip, kad žmogus nespėtų ilgai galvoti. Juose teigiama, kad siunta negali būti pristatyta, nes netikslus adresas, trūksta telefono numerio arba būtina patvirtinti pristatymo informaciją.
Kartais prašoma sumokėti vos keliasdešimt centų ar nedidelį administravimo mokestį. Suma atrodo tokia menka, kad žmogus gali net nesusimąstyti, ar pranešimas tikras.
Tačiau nedidelis mokestis gali būti tik pretekstas. Suklastotame puslapyje gali būti prašoma įvesti banko kortelės numerį, galiojimo datą, saugos kodą ar kitus duomenis. Kai kuriais atvejais žmogus nukreipiamas į puslapį, kuriame bandoma išgauti ir interneto banko prisijungimo ar mokėjimo patvirtinimo informaciją.
Todėl prieš spaudžiant nuorodą verta sustoti ir patikrinti, kur ji iš tikrųjų veda.
Kaip atpažinti įtartiną nuorodą?
Pirmiausia atkreipkite dėmesį į svetainės adresą. Sukčiai gali naudoti pavadinimus, kuriuose yra kurjerių bendrovės ar pašto tarnybos pavadinimas, tačiau pats adresas gali būti papildytas atsitiktiniais žodžiais, neįprastais simboliais arba kitokiu domeno galūnės variantu.
Pavyzdžiui, žinutėje gali būti naudojamas pavadinimas, primenantis oficialią svetainę, bet su papildomais žodžiais ar raidėmis. Iš pirmo žvilgsnio skirtumas gali būti sunkiai pastebimas.
Svarbu žinoti, kad vien spynelės simbolis naršyklėje ar HTTPS žymėjimas negarantuoja, jog svetainė yra tikra. Sukčių puslapiai taip pat gali turėti šifruotą ryšį.
Jeigu kyla bent menkiausia abejonė, nespauskite SMS pateiktos nuorodos. Vietoj to patys atidarykite oficialią kurjerio ar pašto tarnybos svetainę, įveskite siuntos sekimo numerį arba patikrinkite informaciją oficialioje programėlėje.
Tai paprastas veiksmas, kuris gali padėti išvengti rimtų nemalonumų.
Dar vienas perspėjimas – reikalavimas veikti nedelsiant
Sukčiai dažnai bando sukelti nerimą. Žinutėje rašoma, kad siunta bus grąžinta siuntėjui, pristatymas atšauktas arba būtina nedelsiant sumokėti, kitaip užsakymas bus prarastas.
Tokios formuluotės skirtos tam, kad žmogus veiktų impulsyviai ir netikrintų informacijos.
Jeigu pranešime reikalaujama skubiai pateikti asmens duomenis, banko informaciją ar sumokėti per įtartiną nuorodą, tai rimtas pavojaus signalas.
Tikras pristatymo nesklandumas taip pat gali pareikalauti papildomų veiksmų, todėl vien skubos ar gramatinių klaidų nepakanka sukčiavimui įrodyti. Svarbiausia patikrinti prašymą nepriklausomu kanalu, o ne pasitikėti vien gauta žinute.
Kodėl tokias žinutes gauna net siuntų nelaukiantys žmonės?
Gavus pranešimą apie siuntą gali kilti klausimas: iš kur sukčiai žino, kad žmogus kažko laukia?
Dažnai jie to nežino. Tokios žinutės gali būti siunčiamos dideliam gavėjų skaičiui, tikintis, kad dalis žmonių kaip tik bus ką nors užsisakę internetu.
Kiti žmonės neseniai galėjo gauti siuntą ir pagalvoti, kad pranešimas susijęs su kitu užsakymu. Sukčiai naudojasi tuo, kad siuntų pristatymas yra įprasta kasdienio gyvenimo dalis, o žmonės dažnai tikrina pristatymo informaciją telefone.
Todėl net ir visiškai įtikinamas pranešimas dar neįrodo, kad jis išsiųstas tikros kurjerių bendrovės.
Ką daryti, jeigu tokią SMS jau gavote?
Jeigu žinutė atrodo įtartina, nereikia bandyti išsiaiškinti jos tikrumo spaudžiant nuorodą. Geriausia elgtis paprastai:
- Nespauskite nuorodos ir neatsisiųskite iš žinutės pateiktų failų.
- Patikrinkite siuntos būseną savarankiškai – oficialioje svetainėje arba programėlėje, kurią jau naudojate.
- Neįveskite banko kortelės ar prisijungimo duomenų nepatikimame puslapyje.
- Nesidalinkite patvirtinimo kodais ir nepatvirtinkite mokėjimų, kurių patys nepradėjote.
- Praneškite apie įtartiną pranešimą atitinkamai kurjerių bendrovei arba atsakingoms institucijoms ir ištrinkite jį, jei nebereikia išsaugoti kaip įrodymo.
Jeigu pranešimas atėjo iš numerio, kuriuo anksčiau gavote tikrų pristatymo pranešimų, tai savaime dar negarantuoja jo autentiškumo. Sukčiai gali apsimesti žinomais siuntėjais, o pranešimo rodoma siuntėjo informacija ne visada yra patikimas įrodymas.
O jeigu nuorodą jau paspaudėte?
Svarbiausia – nepanikuoti, bet įvertinti, ką tiksliai padarėte.
Jeigu tik atidarėte puslapį, tačiau nieko neįvedėte ir neatsisiuntėte, rizika paprastai yra mažesnė. Vis dėlto uždarykite puslapį ir nebetęskite veiksmų.
Jeigu įvedėte banko kortelės duomenis, patvirtinote įtartiną mokėjimą arba pateikėte interneto banko prisijungimo informaciją, nedelskite. Susisiekite su banku oficialiu numeriu, nurodytu banko svetainėje ar kortelės kitoje pusėje. Paprašykite įvertinti riziką, prireikus blokuoti kortelę ar prieigą ir imtis kitų apsaugos veiksmų.
Jeigu atskleidėte prisijungimo duomenis, pakeiskite juos per oficialų banko kanalą, jei tai saugu ir įmanoma, ir vykdykite banko nurodymus. Jei įdiegėte iš žinutės atsisiųstą programą ar failą, taip pat reikėtų imtis įrenginio saugumo patikros.
Jeigu pinigai jau buvo nuskaičiuoti, kuo greičiau informuokite banką ir išsaugokite žinutę, svetainės adresą bei mokėjimo informaciją, nes šie duomenys gali padėti tiriant įvykį.
Kaip apsaugoti artimuosius nuo tokių apgavysčių?
Tokias žinutes gali gauti bet kas, tačiau ypač naudinga apie šį sukčiavimo būdą priminti vyresniems artimiesiems ir tiems, kurie rečiau naudojasi internetinėmis paslaugomis.
Paaiškinkite, kad tikras siuntos pristatymo problemas galima patikrinti ir be SMS pateiktos nuorodos. Jei kyla abejonių, geriau paskambinti artimajam ar kurjerių bendrovei oficialiu numeriu, nei skubiai įvesti mokėjimo duomenis.
Taip pat verta susitarti dėl paprastos taisyklės: jeigu žinutėje prašoma sumokėti, patvirtinti tapatybę ar pateikti banko duomenis, prieš ką nors darant būtina savarankiškai patikrinti informaciją.
Svarbiausia – neskubėkite
Žinutė apie nepristatytą siuntą gali atrodyti visiškai įprasta, ypač kai iš tiesų laukiate užsakymo. Tačiau sukčiams dažnai pakanka vieno neapgalvoto paspaudimo, kad žmogus būtų nukreiptas į netikrą svetainę.
Prieš atlikdami bet kokius veiksmus, patikrinkite nuorodos adresą, nepasiduokite raginimui skubėti ir siuntos būseną tikrinkite oficialiais kanalais.
Jeigu SMS prašoma per nuorodą sumokėti nedidelį mokestį arba pateikti banko duomenis, sustokite ir patikrinkite informaciją savarankiškai. Kelios papildomos minutės gali apsaugoti nuo pinigų praradimo ir ilgo bandymo atkurti prieigą prie savo paskyrų.