Iš pradžių vanduo kriauklėje nubėga vos šiek tiek lėčiau nei įprastai. Po kelių dienų tenka palaukti, kol ištekės visas vanduo, o kartais aplink nutekėjimo angą ima kauptis nešvarumai ir pasklinda nemalonus kvapas. Daugelis tokiu atveju iš karto galvoja apie rimtą vamzdžių užsikimšimą, tačiau problema gali būti gerokai paprastesnė.
Lėtai nutekantis vanduo dažnai yra pirmasis ženklas, kad vamzdžiuose kaupiasi riebalai, muilo likučiai, plaukai ar kitos nuosėdos. Laiku pastebėjus šiuos požymius, kartais galima išspręsti problemą paprastomis priemonėmis ir išvengti didesnių nepatogumų.
Tačiau prieš imantis darbo verta išsiaiškinti, kur gali slypėti kliūtis ir kokių klaidų geriau nedaryti.
Pirmiausia patikrinkite pačią nutekėjimo angą
Viena dažniausių lėto vandens nutekėjimo priežasčių – nešvarumai, susikaupę pačioje kriauklės nutekėjimo angoje. Virtuvėje ten gali likti maisto dalelių ir riebalų, o vonios kambaryje dažniausiai kaupiasi plaukai, muilo likučiai ir kosmetikos priemonių nuosėdos.
Iš pradžių vanduo dar prasiskverbia pro susiaurėjusią angą, todėl pokytis gali atrodyti nereikšmingas. Vis dėlto ilgainiui nešvarumų sluoksnis storėja, o vanduo ima tekėti vis lėčiau.
Jeigu kriauklėje yra išimamas sietelis ar kamštis, atsargiai jį iškelkite ir pašalinkite matomus nešvarumus. Tam gali pakakti pirštinių ir popierinio rankšluosčio. Jeigu konstrukcija leidžia, nuvalykite ir aplink nutekėjimo angą susikaupusias apnašas.
Svarbu nebandyti nešvarumų stumti giliau į vamzdį. Taip galite tik dar labiau apsunkinti problemą.
Virtuvės kriauklėje gali kauptis riebalai
Jeigu vanduo lėčiau nuteka būtent virtuvėje, viena iš galimų priežasčių yra riebalų sankaupos. Net jei į kriauklę nepilate aliejaus, nedideli riebalų kiekiai nuo indų patenka į kanalizaciją.
Vamzdžiuose jie gali prilipti prie sienelių, susimaišyti su maisto likučiais ir palaipsniui sudaryti sluoksnį, kuris trukdo vandeniui laisvai tekėti.
Dėl to verta pakeisti vieną kasdienį įprotį: prieš plaudami indus, riebalų likučius nuo keptuvių ir lėkščių nuvalykite popieriniu rankšluosčiu ir išmeskite į šiukšliadėžę. Aliejaus ar kepimo riebalų nereikėtų pilti į kriauklę net tada, kai jie dar skysti.
Jeigu užsikimšimas nedidelis, kartais padeda kruopštus sietelio ir prieinamų nutekėjimo dalių išvalymas. Tačiau jeigu vanduo beveik visai nenuteka, vien paviršinių nešvarumų pašalinimo gali nepakakti.
Vonios kambaryje dažniausiai kaltininkai – plaukai ir muilo likučiai
Vonios kriauklės nutekėjimas taip pat gali sulėtėti palaipsniui. Plaukai susipina tarpusavyje, prie jų prilimpa muilo, dantų pastos ir kitų higienos priemonių likučiai. Taip susidaro sankaupa, kuri sulaiko vis daugiau nešvarumų.
Ši problema ypač tikėtina, jeigu vanduo pradeda kauptis būtent tada, kai plaunate veidą ar valotės dantis.
Jeigu turite išimamą kamštį, pirmiausia išvalykite jį ir patikrinkite, ar po juo nėra susikaupusių plaukų. Ateityje gali padėti nedidelis nutekėjimo sietelis, kurį paprasta reguliariai ištuštinti.
Nereikėtų aklai kišti aštrių daiktų į vamzdį. Galite pažeisti jo dalis arba nustumti sankaupą giliau, kur ją pašalinti bus sudėtingiau.
Nepamirškite sifono – jame gali slėptis visa problema
Jeigu nutekėjimo anga švari, bet vanduo vis tiek bėga lėtai, verta atkreipti dėmesį į sifoną. Tai po kriaukle esanti vamzdyno dalis, kurioje paprastai lieka šiek tiek vandens, neleidžiančio kanalizacijos kvapams patekti į patalpą.
Sifone taip pat gali kauptis riebalai, plaukai, muilo likučiai ir kitos nuosėdos. Kartais būtent ši vieta ir būna pagrindinė užsikimšimo priežastis.
Jeigu sifonas lengvai pasiekiamas ir mokate jį saugiai išardyti, jį galima išvalyti mechaniškai. Prieš pradedant darbą, po juo pastatykite indą vandeniui surinkti, pasirūpinkite pirštinėmis ir įsitikinkite, kad naudojate tinkamus įrankius. Išardytas dalis reikia kruopščiai nuvalyti ir sandariai surinkti atgal.
Jeigu vamzdžiai seni, jungtys surūdijusios ar konstrukcija neaiški, geriau nerizikuoti. Netinkamai surinktas sifonas gali pradėti leisti vandenį, o tai ilgainiui gali pakenkti spintelėms ar grindims.
Ar verta į kriauklę pilti verdantį vandenį?
Tai vienas dažniausiai minimų naminių būdų, kai vanduo pradeda lėčiau nutekėti. Tačiau verdantis vanduo nėra universalus sprendimas, o kai kuriais atvejais gali pridaryti žalos.
Labai karštas vanduo gali pakenkti tam tikroms plastikinėms vamzdyno dalims, jungtims ar sandarikliams. Be to, jeigu problema kyla dėl plaukų ar kietos sankaupos, vien karštas vanduo greičiausiai nepašalins kliūties.
Jeigu norite išbandyti paprastą pirmąjį žingsnį, geriau pradėkite nuo matomų nešvarumų pašalinimo ir šilto, bet ne verdančio vandens. Jei tai nepadeda, verta ieškoti konkrečios užsikimšimo vietos, užuot nuolat kartojus tą patį veiksmą.
Taip pat nereikėtų tikėtis, kad soda ir actas visais atvejais išvalys vamzdžius. Jų reakcija gali sukelti putojimą, tačiau tai nereiškia, kad susidariusi sankaupa bus pašalinta.
Būkite atsargūs su cheminiais kanalizacijos valikliais
Kai vanduo beveik nenuteka, gali kilti pagunda iš karto naudoti stiprų cheminį valiklį. Tokios priemonės kartais padeda, tačiau jas būtina naudoti tiksliai pagal gamintojo instrukcijas.
Niekada nemaišykite skirtingų kanalizacijos valiklių, baliklio, rūgščių ar kitų buitinių chemikalų. Toks mišinys gali išskirti pavojingus garus arba sukelti pavojingą cheminę reakciją.
Jeigu į vamzdį jau buvo įpilta cheminės priemonės, prieš ardydami sifoną ar naudodami kitus įrankius atidžiai perskaitykite jos saugos instrukcijas. Vamzdyje likęs skystis gali nudeginti odą ar akis, o bandant jį išstumti netinkamu būdu galima apsitaškyti.
Jeigu cheminis valiklis nepadėjo, geriau nebandyti iš eilės kelių skirtingų produktų. Saugiau pasirinkti mechaninį valymą arba kreiptis į specialistą.
Kaip suprasti, kad problema gali būti rimtesnė?
Ne kiekvienas lėtai nutekantis vanduo reiškia didelį gedimą, tačiau kai kurie požymiai rodo, kad verta reaguoti greičiau.
Atkreipkite dėmesį, jeigu:
- vanduo beveik visai nenuteka net pašalinus matomus nešvarumus;
- iš nutekėjimo angos sklinda stiprus ir nuolat grįžtantis kanalizacijos kvapas;
- girdimas burbuliavimas arba vanduo ima kilti kitoje kriauklėje ar vonioje;
- vienu metu lėtai nuteka keli skirtingi santechnikos įrenginiai;
- po kriaukle pastebite drėgmę, lašėjimą ar vandens pėdsakus.
Jeigu lėtai nuteka tik viena kriauklė, problema gali būti vietinė. Tačiau jei sutrinka kelių įrenginių nutekėjimas, užsikimšimas gali būti giliau bendrame kanalizacijos vamzdyne. Tokiu atveju savarankiškai eksperimentuoti neverta.
Jeigu nuotekos pradeda kilti atgal į kriauklę ar kitą įrenginį, nustokite leisti vandenį ir kreipkitės į santechniką. Tai ypač svarbu, jei nuotekos gali išsilieti į patalpą.
Ką daryti, kad kriauklė vėl neužsikimštų?
Dažnai geriausia prevencija yra ne sudėtingos priemonės, o keli paprasti įpročiai. Jie neužtikrina, kad užsikimšimų niekada nebus, tačiau gali sumažinti jų tikimybę.
Pirmiausia reguliariai išvalykite nutekėjimo sietelį, neleiskite į kriauklę patekti maisto likučiams ir riebalams, o vonios kambaryje pašalinkite plaukus dar prieš jiems patenkant į vamzdį. Taip pat kartkartėmis patikrinkite, ar po kriaukle nėra drėgmės ir ar sifono jungtys išlieka sandarios.
Jeigu vanduo jau pradėjo tekėti lėčiau, neatidėliokite patikros. Nedidelė sankaupa gali būti lengvai pašalinama, o ilgai ignoruojama problema gali baigtis visišku užsikimšimu ir papildomomis išlaidomis.
Svarbiausia – pirmiausia nustatyti priežastį, o ne iš karto griebtis stipriausių priemonių. Pradėkite nuo nutekėjimo angos ir sietelio, tada įvertinkite sifoną bei kitus požymius. Jeigu vanduo vis tiek nenuteka arba problema kartojasi, profesionali pagalba gali padėti išvengti didesnių rūpesčių.