Paprastai darbuotojų algos yra mokamos į jų banko sąskaitą, tačiau yra nemažai išimčių, kada darbdavys gali mokėti ir grynaisiais pinigais. Visgi už juos didesnės vertės daiktų vis tiek nenusipirksite – teks dėti į banką, kitaip grės baudos.
Tokia tvarka Lietuvoje yra nuo 2022 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesne nei 5 tūkst. suma.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atskleidė, kad per šį laiką gavo net 22 tūkst. pranešimų apie mokėjimus didesnėmis grynųjų sumomis, ypač perkant automobilius, o virš 300 žmonių jau buvo nubausti.
422 mln. eurų grynaisiais – vien iš automobilių prekybos
VMI Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė pabrėžė, kad atsiskaitymas grynaisiais yra viena iš šešėlinės ekonomikos priežasčių, taigi jo ribojimas lengvina operacijų atsekamumą, sandorių skaidrumą, mažina mokesčių vengimą.
Vis tik per visą draudimo galiojimo laiką iš viso buvo pateikta apie 22 tūkst. pranešimų apie didesnius nei 5 tūkst. eurų atsiskaitymus grynaisiais pinigais, kas sudaro beveik 430 mln. eurų.
„Aiškiausia ir ryškiausia tendencija – mokėjimai grynaisiais pinigais yra labai susiję su automobilių prekybos sektoriumi. Dauguma pranešimų – 95 proc. – pateikia būtent šio sektoriaus atstovai.
Jie iš minėtos 430 mln. eurų sumos yra deklaravę net 422 mln. eurų, t. y. 97 proc. visos sumos. Didžiąją dalį atsiskaitymų atliko užsienio asmenys – beveik 94 proc.“ – komentavo inspekcijos atstovė.
K. Jakštienė atskleidė, kad nuo 2022 m. lapkričio iki 2024 m. rugsėjo mėnesio pabaigos buvo surašytas 301 administracinių nusižengimų protokolas (2023 m. – 143, 2024 m. – 158).
Beveik 70 proc. iš jų – atvejai, kai grynaisiais vykdyto sandorio objektas buvo transporto priemonė.
Didžiausios skirtos baudos už atsiskaitymą grynaisiais
VMI atstovė išskyrė, kad daugeliui asmenų protokolai buvo surašyti todėl, kad jie apie atsiskaitymą grynaisiais nepranešė VMI, t. y. nepateikė pranešimo PRC915.
Pašnekovės teigimu, už atsiskaitymą grynaisiais gali grėsti baudos iki 2,5 tūkst. eurų, tačiau iki šiol didžiausia skirta bauda siekė tik 1 tūkst. eurų.
K. Jakštienės aiškinimu, kai asmuo atsiskaito grynųjų pinigų suma, kuri leidžiamą sumą viršija iki 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (t. y. iki 2,5 tūkst. eurų), baudos yra mažesnės.
Jei leidžiama suma yra viršijama daugiau kaip 50, bet ne daugiau kaip 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (t. y. nuo 2501 iki 25 tūkst. eurų), atsakomybė, žinoma, yra didesnė.
„Pastebėjus pažeidimus, kviečiame gyventojus nelikti abejingais ir apie tai pranešti VMI mokesčių informacijos telefonu +370 5 260 5060. Tai padaryti galima ir anonimiškai.
Taip pat galima užpildyti specialią pranešimo formą VMI internetinėje svetainėje, skiltyje STOP šešėliui“, – nurodė inspekcijos atstovė.
Kada atlyginimas ir kiti pinigai gali būti mokami grynaisiais?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipė dėmesį, kad darbo užmokestis (ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos) privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą.
Išimtis taikoma tik jūrininkams. Taip pat prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie turi teisę dirbti, bet dėl objektyvių priežasčių neturi mokėjimo sąskaitos, algą gali gauti grynaisiais.
Inspekcijos atstovai paminėjo, kad darbdavys su darbuotoju gali susitarti dėl atlyginimo (ir kitų išmokų, dienpinigių ir t. t.) mokėjimo grynaisiais pinigais, bet tik tada, kai:
- darbo sutartyje yra nustatytas ne mažesnis negu du šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai (remiantis naujausia Oficialiosios statistikos portalo informacija);
- pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra.
VDI pridūrė, kad nuo Darbo kodekso ir kitų taisyklių galima nukrypti ir kolektyvinėse sutartyse. Pvz., teritorinėse ar šakos kolektyvinėse sutartyse yra leidžiama susitarti dėl mokėjimo grynaisiais pinigais, jeigu yra pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra.
Inspekcijos specialistų nuomone, kai kuriais atvejais, jeigu darbuotojui reikia atlikti tam tikras darbo funkcijas, o tam reikia pinigų (pvz., sumokėti kelių mokesčius, darbdavio liepimu sumokėti už prekes ar paslaugas), darbdavys gali tuos pinigus duoti grynaisiais, bet jie negali būti susiję su darbuotojo darbo užmokesčiu.
„Visais kitais atvejais darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą asmeninę mokėjimo sąskaitą“, – pabrėžė VDI.
Vis daugiau asmenų atsisako atsiskaitymų grynaisiais
Anot K. Jakštienės, VMI nuolat atlieka pranešimų apie atsiskaitymus grynaisiais analizę ir vertina:
- kokios priežastys yra nurodomos (pvz., kodėl nebuvo įmanoma atsiskaityti ne grynaisiais);
- kodėl pagal sandorį buvo būtina atsiskaityti nedelsiant;
- sumų pagrįstumą (ar atitinka realią kainą);
- kitą informacija (pvz., sandorių šalių analizė).
„Nustačius galimus neatitikimus ar kilus papildomiems klausimams, dalis asmenų atrenkama išsamesnei stebėsenai“, – nurodė pašnekovė.
Ji paminėjo ir teigiamą tendenciją, kad dalis stebėtų mokesčių mokėtojų visiškai atsisako atsiskaitymų grynaisiais pinigais:
„Šiemet, pakartotinai atlikus pernai dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais prižiūrėtų asmenų kontrolę, nustatyta, kad 86 proc. iš jų elgseną pakeitė ir atsiskaitymų iš Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų nebuvo priėmę.“