Spalio 25-osios popietę kompozitorius Algimantas Raudonikis (1934-2023) atgulė amžinojo poilsio. Urna su velionio palaikais palaidota Antakalnio kapinėse.
Velionio gyvybė užgeso spalio 20-ąją, A. Raudonikis mirė eidamas 90-uosius metus.
Iš viso kompozitorius buvo sukūręs 700 įvairių žanrų kūrinių, per savo gyvenimą jis surengė apie 400 autorinių koncertų.
Didžiąją A. Raudonikio kūrybos dalį sudaro estradinė muzika: dainos, pjesės pučiamųjų orkestrams, akordeonui, fortepijonui, muzika šokiams. Jis taip pat sukūrė nemažai choro dainų, kūrinių liaudies instrumentams, jų ansambliams ir kapeloms, kolektyvams.
Būdingi A. Raudonikio dainų bruožai – melodingumas, nuoširdumas, paprastumas, lyrizmas, optimizmas, glaudus ryšys su klasikinėmis tradicijomis.
A. Raudonikis gimė 1934 metų sausio 30 dieną Kaune, mokėsi Šakynos pradžios mokykloje Šiaulių rajone, baigė Joniškio 1-ąją vidurinę mokyklą, dabartinę „Aušros“ gimnaziją.
1953 metais jis įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Ekonomikos fakultetą, bet vėliau perėjo į J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą, kur mokėsi teorijos ir kompozicijos, 1957–1963 metais studijavo kompoziciją Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
Baigęs akademiją dirbo Respublikiniuose liaudies meno rūmuose, dėstė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų choreografijos katedroje.
1992–1998 metais buvo Krašto apsaugos ministerijos Motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ garbės sargybos pučiamųjų orkestro darbuotojas.
A. Raudonikis buvo 1970 metų Dainų šventės, Baltijos studentų dainų švenčių Vilniuje „Gaudeamus VII“ 1978 metais ir „Gaudeamus – X“ 1988 metais, taip pat 1969, 1977, 1987 ir 1997 metų moksleivių dainų švenčių Šokių dienų vyriausiasis muzikos vadovas.
Jis buvo įvairių meno tarybų ir komisijų narys, konkursų bei festivalių žiuri pirmininkas arba narys, nuo 1967 metų priklausė Lietuvos kompozitorių sąjungai.