Praėjusią parą, rugsėjo 26-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 346 žmonėms. 109 iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Antradienį koronavirusas pražudė vieną žmogų. Kaip rodo atvirieji duomenys, mirė 80–89 metų amžiaus grupei priklausęs Vilniaus miesto gyventojas. Portalas tv3.lt primena, kad vakar taip pat skelbta apie tokio amžiaus vyro, gyvenusio Prienų rajone, mirtį. Prieš kelias dienas nuo COVID-19 mirė ir garbaus amžiaus Radviliškio ir Pakruojo rajono gyventojos.
Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9707.
Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje trečiadienio rytą siekia 136,8 atvejo, o bendras COVID-19 buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 328 942.
Trečdalis stacionaro lovų užguldyta COVID-19 ligoniais
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad jau nuo spalio 5 d. gyventojams sudaroma galimybė pasiskiepyti nuo COVID-19 ir gripo vieno vizito metu.
Kaip konstatavo Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė, COVID-19 sezonas po truputį įgauna pagreitį – Vilniaus universiteto ligoninėje, Infekcinių ligų centre maždaug trečdalis stacionarinių lovų šiuo metu kaip tik užimta tų pacientų, kurie gydomi dėl COVID-19 infekcijos.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad didžiausią riziką susirgti COVID-19 liga ir patirti komplikacijas arba net mirti turi tie žmonės, kurie priklauso rizikos grupėms“, – kalbėjo L. Jančorienė.
Ji pasakojo, kad į priėmimo skyrius ne tik Vilniuje, bet ir kitose gydymo įstaigose kreipiasi žymiai daugiau pacientų, tačiau tiems, kurie nepriklauso rizikos grupėms, dažniausiai užtenka suteikti skubią pagalbą ir gydymą tęsti jie gali namuose.
„O tam, kam jau reikia stacionarinės pagalbos, deguonies tiekimo, galima sakyti, be išimčių visi pacientai, kurie stacionarizuojami, priklauso rizikos grupėms. Taigi ta rekomendacija skiepytis yra labai atitinkanti realų poreikį“, – komentavo gydytoja infektologė.
Paklausta, kaip skiriasi dabar ir pandemijos pradžioje gydyti ligoniai, L. Jančorienė pažymėjo, kad labiausiai yra pasikeitęs pačių žmonių imuninis atsakas į virusą.
„Tas visuomeninis imunitetas, kurį visi įgijome tiek po skiepų, tiek persirgtos ligos arba kartu tiek vieno, tiek kito, tai ir pakeitė tą situaciją. Pasikeitė ne virusas, o mūsų pačių atsakas į infekciją, todėl dabar ir išsikristalizavo tos grupės, kurios generuoja silpnesnį imunitetą, kurios jį greičiau praranda arba jie gauna imunosupresinius vaistus, arba patys serga imunosupresinėmis ligomis, todėl tie žmonės ir lieka rizikos grupėse, tai labai panašu kaip ir gripo infekcijos atveju“, – klabėjo profesorė.