Lietuvos ir Estijos pirmosios ponios Diana Nausėdienė ir Sirje Karis šeštadienį lankėsi Vilniaus universiteto bibliotekoje, kurioje apžiūrėjo vieną puošniausių istorinio komplekso erdvių – Pranciškaus Smuglevičiaus salę.
Viešnioms buvo pristatyta retų istorinių spaudinių, žemėlapių ir rankraščių ekspozicija, reprezentuojanti Lietuvos ir Estijos, Vilniaus ir Tartu universitetų istorinius, akademinius ir kultūrinius ryšius.
Diana Nausėdienė parodė ryškų įvaizdį: pasipuošė išskirtinei progai
„Džiaugiuosi, jog turėjome galimybę Estijos pirmajai poniai pristatyti seniausios Lietuvoje ir šiame Europos regione aukštosios mokyklos istorijos esminius bruožus, parodyti Vilniaus universiteto bibliotekos rinkiniuose saugomus unikalius artefaktus, atskleidžiančius Lietuvos ir Estijos ilgaamžes akademines sąsajas ir jų europinius kontekstus, reprezentuojančius gilias knygų kultūros tradicijas mūsų šalyse“, – sakė D. Nausėdienė.
Susitikime dalyvavusios Vilniaus universiteto mokslo prorektorė, vicerektorė prof. dr. Edita Sužiedėlienė, Istorijos fakulteto dekanė doc. dr. Loreta Skurvydaitė pristatė Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimą aukštojo mokslo ir studijų srityse.
„Džiugu pastebėti, kad Vilniaus universitetą ir kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas su partneriais Estijoje sieja glaudus bendradarbiavimas studentų ir dėstytojų mobilumo bei mainų srityse.
Pabrėžtina, kad Lietuvos ir Estijos mokslininkai sėkmingai plėtoja akademinius tyrimus dvišaliais ir trišaliais Baltijos šalių bendradarbiavimo formatais, yra įsitinklinę į tarptautinę Europos ir pasaulio akademinę erdvę.
Esu įsitikinusi, kad abiejų šalių mokslininkų vykdomi tyrimai, ypač medicinos, biochemijos, gyvybės, socialinių ir humanitarinių mokslų srityse, intensyvės ir ateityje, brėždami naujas akademinio bendradarbiavimo tarp mūsų šalių perspektyvas“, – tvirtino Lietuvos pirmoji ponia.
Viešnioms taip pat buvo pristatyta Vilniaus universiteto bibliotekoje veikianti paroda, skirta Lietuvos dainų šventės šimtmečiui.
Dainų švenčių istorija Estijoje siekia XIX a. – šiais metais estai pažymi jau 155 metų sukaktį. Tarp Baltijos šalių dainų švenčių tradicijų yra daug paralelių. Atsiradusios kaip tautiškumo ugdymo priemonės, dainų šventės Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje išaugo į unikalų pasaulyje kultūros fenomeną, išryškinantį savitus mūsų šalių kultūros tapatybės bruožus ir drauge stiprinantį trijų Baltijos valstybių bendrumo ir vienybės jausmą.
2008 m. Dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.