Lietuva išgyvena dvigubą naštą – ir vis dar bene didžiausią Europoje infliaciją, ir toliau didinamas palūkanų normas. Ir nors Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF) žada, kad ekonomika šiemet turėtų nustoti trauktis, mūsų verslo atstovai šiuo klausimu laikosi kitos nuomonės.
Tai, kad, kitaip nei kitose Europos šalyse, infliaciją Lietuvoje didele dalimi lemia energetikos kainos, nereiškia, kad mes kitaip turėtume ją valdyti? Ar gali būti, kad augančios palūkanos ne tiek padės, kiek pakenks, mūsų ekonomikai ir žmonėms?
Lietuvoje nesenai lankėsi TVF misija. Jų nuomone, augančios palūkanos vis dar yra per mažos tokiai šaliai kaip Lietuva. Pasak jų, Lietuva yra atvira ekonomika ir to, kas dedasi už sienų poveikis mums yra gana stiprus, todėl tiek humanitarinė politika, didinant palūkanų normas, tiek fiskalinė politika turėtų prisidėti prie infliacijos suvaldymo Lietuvoje. Jie sveikina Lietuvos sprendimą dėl energetikos kainų mažėjimo neišleisti lėšų, kurios buvo numatytos energetikos kainų kompensavimo biudžete, taip neskatinant infliacinių procesų.
Ekspertai prognozuoja, kad Europos centrinis bankas (toliau – ECB) gali dar mažiausiai du kartus didinti palūkanų normas. Jei taip atsitiktų, ar tai nebūtų laikas žmonėms, turintiems paskolas, kompensuoti palūkanų augimą. O taip pat ir leisti verslui, kuriam pinigai brangsta, skolintis kad ir iš europinių pinigų, kurių Vyriausybė nesugeba įsisavinti?
Finansinės krizės metu buvo sugriežtinti skolinimosi nuostatai ir jau tuo metu bankai buvo įpareigoti įvertinti šoko scenarijų, tai reiškia, kad net, jei palūkanų normos labai stipriai išaugtų, žmogus gebės grąžinti tokią paskolą. Dabartinis palūkanų lygis yra apskaičiuotas, tikėtina, kad augimas ilgai nesitęs. Net jei ECB porą sykių jį padidintų, tikėtina, kad artimiausiu laikotarpiu jos bus stabilizuotos.
Kai jūsų Vyriausybė buvo kritikuojama dėl didinamų mokesčių, girdėjome tokį atsakymą, kad estai irgi tą daro, ar tikrai išmintinga didinti mokesčius recesijos metu?
Visų pirma, norėčiau paneigti mitą, kad mokesčiai yra didinami, tiesiog yra perstruktūrizuojama mokesčių sistema, siūlomas mažinti darbo santykių apmokestinimas, didinant neapmokestinamą pajamų dydį. Tokiu būdu absoliučiai daugumai žmonių, dirbančių pagal darbo santykius, mokesčiai mažėtų. Siūloma mokesčius didinti ten, kur jau daug metų mums rekomenduoja Europos Taryba, Europos Komisija, TVF, t. y. aukštų pajamų apmokestinimas. Manome, kad žmogaus gebėjimas mokėti labiau turėtų priklausyti nuo to, kiek jis pajamų turi, o ne nuo to, kokią veiklos rūšį vykdo.