Lietuvoje netrukus gali atsirasti dar viena karinės pramonės gamykla. Viena Ukrainos įmonė Lietuvoje nori gaminti cheminį elementą – heksogeną. Heksogenas yra skirtas įvairių bombų, minų ir kitų sprogmenų gamybai. O viena iš būsimos gamyklos vietovių nurodoma Upytės seniūnija Panevėžio rajone.
Vietos gyventojai, išgirdę žinią apie būsimą gamyklą jų pašonėje, baiminasi, kad sprogmenų gaminimas jiems kels pavojų.
Panevėžio rajono Upytės seniūnijos gyventojai išgirdo naujieną, kad greta jų gyvenvietės kitais metais išdygs sprogmenų gamykla. Kai kurie vietiniai po tokios žinios ėmė šauktis Dievo pagalbos ir vaistų stalčiuose ieškotis valerijono:
„Negi maža dar to karo, kad reikia sprogmenų kažkokių?“
„Gamins sprogmenis, gamins viską, jeigu karas, tai aišku.“
„Dar kokio kipšo nesugalvos? Apsaugok Viešpatie, jau visai nuo proto nušoko“
„Nežinau, gal ir nerimas toks.“
Gamyklą statys Ukrainos įmonė, gamins heksogeną
Upytės gyventojai sunerimo dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paskelbtos žinios, kad ministerija su viena Ukrainos įmonę pasirašė ketinimų protokolą dėl taip vadinamų RDX sprogmenų gaminimo Lietuvoje.
„Patys matom, kaip yra: kai reikia turėti įrankius, kai reikia turėti priemones, kai reikia jų duoti Ukrainai, tai tada gūžčioja pečiais ir sako – neturim. Tai reikia turėti“, – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
Ukrainos įmonė „Specialiosios chemijos centras“ Lietuvoje gamintų cheminį elementą – heksogeną. Šie sprogmenys pasižymi greita detonacija ir didele sprogstamąja galia. Heksogenas yra skirtas įvairių bombų, minų ir kitų sprogmenų gamybai.
„Sprogstamosios medžiagos karo metu yra labai reikalingos, jos naudojamos ne tik sprogstamiesiems užtaisams, bet ir kai reikia užminuoti tiltus ar viadukus, gali būti naudojamos tų pačių griuvėsių valymui“, – pasakojo Seimo narys Valdas Rakutis.
Premjerė I. Šimonytė ir jos bendražygiai džiaugiasi, kad vis daugiau karinės pramonės įmonių savo produkcijos gamybai renkasi Lietuvą.
„Karinei pramonei mes dėmesio skiriame nemažai ir dėl labai akivaizdžių priežasčių: dėl to, ką patys galime gaminti ir dėl to, kad užsienio investuotojai ateitų čia su savo gamyba“, – komentavo I. Šimonytė.
„Čia toks naujas puslapis, atsiranda pajėgumai, atsiranda gynybos pramonė, gamyba Lietuvoje, ko mums jau seniai reikėjo, tai dabar brėžiame tą naują kryptį ir čia – vieni pliusai“, – pritarė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Opozicija negaili kritikos
Tačiau dalis politikų piktinasi, kad viskas daroma ne nuo to galo. Trūksta komunikacijos ir kontakto su gyventojais, kuriems naujienos apie karinę infrastruktūrą nuleidžiamos, kaip faktas, be jokių diskusijų.
„Tos žinios, kurios nukrenta iš dangaus, su niekuo neaptartos ir jau pasakoma, kad bus, ir bus būtent tokioje vietoje, seniūnijoje ir savivaldybėje tam tikroje, bet žmonės apie tai nieko negirdėję“, – komentavo Seimo narys Dainius Gaižauskas.
„Vieta, kuri yra parenkama, ji turi būti tokia, kad ji nekeltų pavojaus mūsų šalies gyventojams“, – pritarė Saulius Skvernelis.
Ingrida Šimonytė ramina, kad dar tikrai nėra sprendimo, kur iškils sprogmenų gamykla, nors Vyriausybė rezervavo tris valstybinės žemės sklypus būsimiems investuotojams Panevėžio rajone Upytės seniūnijoje – tai dar nieko nereiškia.
„Pirmiausia turi būti pasiekta kažkokia stadija dėl to projekto įgyvendinamumo ir tik tada jau būtų galima kalbėti apie kažkokias lokacijas ir teritorijas, tai mano žiniomis, tai, ką aš žinau apie projektą, tai yra tik pati pradinė stadija“, – teigė I. Šimonytė.
Bet yra vienas bet: karinės pramonės gamykla – tai ne maisto prekių parduotuvė. Jos nepastatysi ten kur užsigeidi. Reikalingas didelis žemės gabalas, kad būtų užtikrinti tokioms gamykloms reikalingi reikalavimai.
„Plotai, kurie reikalingi tokiom įmonėm, kad būtų užtikrinti visi saugumo reikalavimai, yra pakankamai dideli. Saugumo standartai yra pakankamai aukšti, tada, be jokios abejonės tada reikia ieškoti tokių vietų, kad ta vieta atitiktų tuos reikalavimus“, – sakė I. Šimonytė.
Tai būtų jau trečias karinės pramonės investuotojas per pastaruosius metus. Rugsėjo pabaigoje Vilniuje pasirašytas memorandumas su viena JAV gynybos pramonės įmonę dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos. O Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ Radviliškio rajone, Baisogaloje gamins 155 mm artilerijos amuniciją, į kurią ketina investuoti daugiau nei 180 mln. eurų.