Kad ir kaip maloniai džiugintų orai, termometrų stulpeliams staigiai šoktelėjus, karštis gali tapti labai pavojingu.
Vaistininkė Toma Gečienė teigia, kad esant karštam orui, net ir pats sveikiausias žmogus gali nukentėti nuo perkaitimo, saulės smūgio, gali ištikti dehidratacija, sutrikti širdies ir kraujagyslių veikla. Visgi sunkiausiai karštas dienas priima vyresnio amžiaus žmonės ir maži vaikai.
Rizika vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms
Karšta oro temperatūra labiausiai veikia vaikus, vyresnio amžiaus asmenis ar tuos, kurie turi lėtinių ligų, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė.
„Vaiko kūno temperatūra pakyla nuo 3 iki 5 kartų greičiau nei suaugusiojo. Taip yra todėl, kad mažų vaikų organizmas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių: sušilęs kūnas atvėsta gerokai lėčiau, o prakaituodami vaikai netenka ypač daug skysčių ir druskų“, – sako vaistininkė.
Vyresnio amžiaus žmonių termoreguliacijos sistema taip pat pamažu sutrinka, tampa mažiau aktyvi, be to, jie neretai serga lėtinėmis ligomis ir vartoja medikamentus, kurie didina dehidratacijos riziką. Didesnį dėmesį sveikatai svarbu skirti ir vartojantiems raminamuosius, šlapimą varančius ar kraujospūdį mažinančius vaistus.
Apkrova širdžiai
Vaistininkė pasakoja, kad tvankus oras taip pat didelį pavojų kelia ir besiskundžiantiems širdies bei kraujagyslių ligomis.
„Per karščius organizmas saugosi nuo perkaitimo ir mėgina atvėsinti kūną, todėl išsiplečia kraujagyslės, sumažėja kraujo spaudimas, padažnėja pulsas. Dėl šių organizmo reakcijų pradedama gausiau prakaituoti, žmogus gali jausti didesnį silpnumą, gali patinti rankos ar kojos“, – pasakoja T. Gečienė bei atskleidžia, kaip karštis tiesiogiai veikia širdies darbą.
Ji paaiškina, kad dėl karščio gali pradėti trūkti deguonies, o jeigu vartojama per mažai skysčių, tirštėja kraujas, todėl kartu padidėja kraujo krešulių susidarymo tikimybė. Tokie kraujotakos sutrikimai pavojingi, nes susidarę trombai yra viena dažniausių insulto ir infarkto priežasčių.
Pajutus širdies ritmo sutrikimus, stiprų galvos skausmą ar svaigimą, skausmą krūtinės srityje, vaistininkė pataria kuo greičiau eiti į pavėsį, atsigerti vandens, o simptomams nepraeinant, kreiptis į medikus.
Vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 16 val.
Neretai esant dideliam karščiui žmonės skundžiasi didesne apatija, nuovargiu tačiau šie pojūčiai gali pasireikšti ne tik dėl to, kad karšta, tačiau ir dėl elektrolitų disbalanso bei pagrindinių mineralų trūkumo.
„Karštą dieną pagausėja prakaitavimas, o kartu su juo pasišalina ir naudingi mikroelementai – kalis, magnis, kurie svarbūs širdies veiklai. Jeigu trūksta šių elementų, gali sutrikti širdies ritmas, pradeda varginti nuovargis, naktį kankina raumenų trūkčiojimas, mėšlungis, atsiranda širdies permušimai, galvos svaigimas, padidėja nervingumas, pablogėja apetitas“, – pranešime spaudai sako T. Gečienė.
Karštą dieną vaistininkė rekomenduoja vengti skysčių su kofeinu, cukrumi ir saldikliais, nes šie tik skatina dar didesnį skysčių išsiskyrimą. Geriausia rinktis negazuotą mineralinį vandenį. Reikėtų nelaukti kol pajusite troškulį, o skysčius gurkšnoti nuolat.
Norint apsisaugoti nuo perkaitimo, per karščius reikėtų atsisakyti ir intensyvios fizinės veiklos, todėl sodo darbus geriau atlikti anksti ryte ar vakare, stengtis nepervargti, dirbti lėčiau, vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 16 val. Karštomis dienomis, jeigu nėra būtinybės, reikėtų mažiau laiko leisti automobilyje už vairo, nes karštis gali sutrikdyti reakciją ir dėmesingumą.