Antradienio popietė miesto centre. Po šventinio Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje tūkstančiai kauniečių ir miesto svečių plūstelėjo į Laisvės alėją bei senamiestį.
Kadangi pavasario oras buvo pasakiškai gražus, daugelis lėtai tiesiog kulniavo alėja, ar patogiai poilsiavo kavinėse bei baruose. Viskas kaip ir įprasta, tačiau dėmesį patraukė prie fontano skambantys romantiški pučiamuoju instrumentu atliekami gatvės muzikanto garsai.
Po senjorų šokio ir bučinio – plojimai
Tiksliau ne jie, o netoliese, tiesiog alėjos viduryje, lėtai šokio rimtu besisukanti senjorų pora. Kai kuriems praeiviams tai buvo kiek neįprasta, tad sustoję stebėjo tikrai nedažnai pastebimą vaizdelį.
Pasibaigus romantiškam kūriniui Antanas (vardus sužinojau kiek vėliau – M.P.) kažką meilaus pasakė Reginai bei pakštelėjo į žanduką.
Šis, atrodytų paprastas ir žmogiškas, gestas abejingų nepaliko. Pasigirdo garsūs plojimai ir šūksniai „šaunuoliai“. Pasivijau jau kulniuojančius tolyn senjorus.
„Tiesiog ėjome pro šalį, išgirdome šiuos muzikos garsus, jie mums taip patiko, ir nesusilaikėme… Gaila, kad dabar žmonės dažniausia būna susikaustę ir bijo parodyti savo jausmus“, – kukliai šį savo poelgį paaiškino šaunuoliai senjorai.
Autorius: Modestas Patašius