Per pastaruosius metus maistas mūsų šalyje brango bene sparčiausiai visoje Europoje. Lietuvos bankas neseniai paskelbė, kad daugiausia įtakos tam turėjo energijos kainų šokas, išaugusios žemės ūkio produktų kainos ir kitos padidėjusios sąnaudos, bet jokių anomalijų nepastebėjo. Konkurencijos taryba irgi nemato reikšmingų pokyčių mažmeninės prekybos tinklų pelningumo ar koncentracijos rodikliuose, todėl daro išvadą, kad iš esmės viskas yra neblogai.
Tuo metu Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovas, dr. Aleksandras Savilionis sako, kad kai kurių populiariausių maisto produktų – kaip duona, batonas, sviestas – kainos išaugo nepagrįstai, mat kai kurie rinkos dalyviai paprasčiausiai pasinaudojo padėtimi.
„Visuomenė, kuri perka duoną, pieno gaminius, tikrai stebisi, kodėl tas kainos pasidalinimas yra neadekvatus kai kurių rinkos dalyvių pusėje“, – portalui tv3.lt pastebėjo A. Savilionis.
Pasak pašnekovo, stebint ilgalaikes tamsios duonos, batono, sviesto kainas, matyti, kad 2022 m. labai išaugo mažmeninės prekybos dalis galutinėje kainoje, o sviesto atveju pernai pabaigoje buvo ūgtelėjusi ir žaliavos gamintojų dalis.
Tuo metu galvijienos kumpio be kaulo kainos struktūra atspindi apytiksliai tolygų išaugusių kaštų pasidalijimą tarp rinkos dalyvių – augintojų, gamintojų ir pardavėjų.
A. Savilionis stebisi, kad praėjusią savaitę vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komitete kitų institucijų atstovai kalbėjo, jog padėtis iš esmės atitinka normos ribas, bet, anot jo, tikriausiai taip yra dėl to, kad „velnias slypi detalėse“: vienos institucijos vertina padėtį iš paukščio skrydžio, o kitos analizuoja detales.
Įžvelgia naudą prekybininkams
2022 m. gruodį tamsios duonos mažmeninės kainos struktūroje 17,4 proc. sudarė pridėtinės vertės mokestis, 42,5 proc. – atiteko mažmeniniams prekybininkams, 28,3 proc. – kepėjams, 4,4 proc. – miltų gamintojams, o 7,4 proc. – grūdų augintojams.
Žemės ūkio duomenų centras apžvelgė dvejų metų situaciją pamėnesiui. Svyravimas matosi per visą laikotarpį, o nuo pat 2021 m. vidurio svarstyklės labiau sviro mažmeninių prekybininkų naudai.
„Jeigu pasižiūrėsime į istorinius duomenis, tai nuo mažmeninės kainos didėjimo pradžios mažmenininko dalis pradėjo smarkiai didėti, kai tuo metu duonos kepėjo dalis turėjo tendenciją mažėti, siaurėti.
Vadinasi, duonos kepėjas kartu su kitais rinkos dalyviais solidarizavosi ir prisiėmė tą naštą bei dengė iš savo turimų sukauptų resursų, kai tuo metu mažmenininkas niekaip nenorėjo pasidalinti, pasinaudojo situacija. Tai akivaizdžiai matosi, kad pasinaudojo situacija ir kainas sukėlė tiek, kad visuomenė dabar po Naujų metų pradėjo ignoruoti Lietuvos gamintojų produktus, kurie yra prekybos tinklų lentynose“, – teigia A. Savilionis.
Labai panaši situacija matoma skaidant batono ir sviesto mažmeninės kainos struktūrą. Augant kainoms nauda tarp prekybininkų, gamintojų ir žaliavos gamintojų pasiskirstė skirtingai.
Tarkime, sviesto galutinės kainos struktūroje 2022 m. gruodį 35,5 proc. sudarė mažmeninės prekybos dalis, 22,8 proc. – gamintojo dalis ir 24,3 proc. – žaliavos tiekėjų dalis. Nereikia užmiršti ir 17,4 proc. pridėtinės vertės mokesčio dalies bendroje kainoje. Vertinant dvejų metų laikotarpį labiausiai išaugo žaliavos tiekėjų dalis kainos struktūroje, o sumažėjo – gamintojų.
Batono mažmeninės kainos struktūroje pernai gruodį 36,8 proc. sudarė mažmenos prekybininkų dalis, 26 proc. – batono kepėjų, 8,9 proc. – miltų gamintojų ir 11 proc. – augintojų, plius 17,4 proc. sudarė pridėtinės vertės mokestis. Maždaug nuo 2021 m. vidurio kainoje ėmė tolygiai augti prekybininkų dalis, kurį laiką augo augintojų dalis, vėliau sumažėjo.
„Bet galvijienos kumpio su kaulu kainos struktūroje tai labai solidariai visi pasidalina, visiems užtenka, gal netgi mažmenininko dalis truputį sumažėjo“, – aiškino A. Savilionis.
Kodėl tokie skirtumai? Kodėl paaugus kai kurių maisto produktų kainoms nauda pasiskirsto gana tolygiai, o kai kurių – netolygiai?
„Čia lemia ir vartojimas. Sakykime, duona, sviestas, pienas yra plačiausiai vartojami produktai. Kai tuo metu jautiena, galvijiena nėra taip masiškai perkama, gal dėl to, kad neįperkama. O pieno, duonos gaminiai labai plačiai perkami, matyt, prekybininkai naudojasi didele paklausa“, – svarstė Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovas.
Pasak A. Savilionio, tiek Lietuvos bankas, tiek Konkurencijos taryba vertino bendrą padėtį, todėl didelių nuokrypių neaptiko, tačiau pažiūrėjus detaliau, kas pasiima didžiausią naudą, pasimato skirtinga rinkos dalyvių elgsena. „Ne visi rinkos dalyviai, matomai, gerai elgėsi, kai kurie ir papiktnaudžiavo“, – sakė pašnekovas.
„Mes, pavyzdžiui, renkame pieno gaminių kainas, kuriomis perdirbimo įmonės parduoda rinkai, atiduoda į mažmeninę prekybą – tiek eksportui, tiek vidaus rinkai. Ir mes matome, kad jeigu sviesto vidutinė kaina be PVM siekia kažkur apie 5 eurus (tik nepasakysiu tiksliai, kurią savaitę), kodėl mes tų gamintojų kainas mažmeninės prekybos lentynose matome 15 eurų už kilogramą? Ar tai normalu? Ne, nenormalu“, – įsitikinęs A. Savilionis.
Konkurencijos taryba nuokrypių nemato
Savo ruožtu Konkurencijos taryba yra pateikusi bendrą situacijos vertinimą mažmeninės prekybos sektoriuje Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.
Iš pateiktos informacijos matyti, kad ekspertai neturi pagrindo manyti, jog pastaruoju metu būtų padidėję didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų pelningumo rodikliai ar kad jie išsiskirtų kitų Europos Sąjungos šalių kontekste.
Šiuo metu Lietuvoje veikia penki didieji mažmeninės prekybos tinklai – „Maxima“, „Norfa“, „Iki“, „Rimi“ ir „Lidl“. Jų koncentracija 2019–2021 m. laikotarpiu mažėjo. Jei 2019 m. penkių didžiųjų tinklų pardavimų dalis sudarė 77,57 proc., tai 2021 m. – 76,60 proc.
Pagal Konkurencijos tarybos duomenis, Estijoje penki didžiausi prekybos tinklai užima 80 proc. mažmeninės prekybos rinkos, Latvijoje du didžiausi prekybos tinklai – 60 proc. rinkos.
Konkurencijos taryba taip pat nenustatė jokio išskirtinio grynojo pelno maržos padidėjimo. Pavyzdžiui, įvertinę visų penkių tinklų finansinių ataskaitų duomenis Konkurencijos tarybos ekspertai nustatė, kad vidutinė nurodytų prekybos tinklų grynojo pelno marža 2019 m. buvo 3,27 proc., 2021 m. – 3,54 proc.
„Tuo pačiu laikotarpiu skirtingų prekybos tinklų pelno marža keitėsi skirtingai: „Iki“, „Norfa“ bei „Lidl“ grynojo pelno marža padidėjo, o „Rimi“ bei „Maxima“ – sumažėjo“, – pabrėžė Konkurencijos taryba.
Įvertinę kai kurių maisto produktų kainas ekspertai irgi nepastebėjo nieko išskirtinio. Naudodamiesi to paties Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, Konkurencijos tarybos ekspertai pastebėjo, kad skirtingų maisto produktų kategorijų kainų struktūra yra nevienoda.
„Pavyzdžiui, duonos produktų, vištienos bei daržovių mažmeninės prekybos segmentui tenkanti kainų dalis 2022 m. buvo didžiausia per nurodytą laikotarpį, tačiau pieno produktų, mėsos gaminių (kiaulienos bei galvijienos) bei kiaušinių vidutinė mažmeninės prekybos segmentui tenkanti kainų dalis 2022 m. buvo mažiausia“, – rašoma Konkurencijos tarybos vertinime, kurį pasirašė tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
„Kainų struktūra taip pat kinta bėgant laikui: pavyzdžiui, pieno produktų kainų dalis, tenkanti mažmeninės prekybos segmentui, 2022 m. pabaigoje buvo didesnė nei 2021 m. pabaigoje, nors ir neišsiskyrė vertinant ilgesnio laikotarpio (2019–2021 m.) duomenis. Pastaroji aplinkybė neleidžia teigti, kad mažmeninės prekybos segmentui tenkančios pieno produktų kainų dalis būtų pastebimai išaugusi“, – rašo ekspertai.
Turi 2 senus pasiūlymus
Nepaisant to, kad Konkurencijos taryba nenustatė nuokrypių mažmeninės prekybos rinkoje, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pakartojo du senus pasiūlymus, kuriems valdantieji kol kas nesiryžo.
Pirmas pasiūlymas susijęs su Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimu. Siūlyta drausti prekybos tinklams reikalauti iš tiekėjų pristatyti prekes, jeigu tiek dėl jų kiekio, tiek dėl pristatymo termino nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.
Dabar tikslų užsakomų prekių kiekį tiekėjai sužino tik gavę užsakymą, kuris atsiunčiamas likus kelioms dienoms iki jo įvykdymo ar tą pačią dieną, o tokių terminų neretai tiekėjams nepakanka prekėms pristatyti.
Konkurencijos tarybos vertinimu, tokia tvarka leidžia mažmeninės prekybos įmonėms skirti tiekėjams sutartyje numatytą baudą už viso ar dalies prekių kiekio nepristatymą ar pavėluotą pristatymą, taip perkeliant dalį savo veiklos rizikos tiekėjams.
Antras pasiūlymas susijęs su baudų dydžiu, jei Konkurencijos taryba nustato Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus. Šiuo metu maksimali baudos riba padidinta iki 0,7 proc. nuo gautų metinių pardavimo pajamų praėjusiais finansiniais metais, nors keičiant įstatymą 2021 m. svarstyta apie 1–2 proc. baudas nuo metinių pardavimo pajamų.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigia, kad dėl pasiūlymų kol kas reikia palaukti, nes paskutinį kartą keičiant įstatymą Žemės ūkio ministerija buvo įpareigota atlikti ex post vertinimą už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo pakeitimai, iki 2023 m. gruodžio 31 d.
„Atlikta analizė turėtų būti proga grįžti prie reguliavimo peržiūros. Sankcijų politika turi būti ne tik veiksminga, atgrasanti ir preventyvi, bet ir subalansuota kitų pažeidimų ir baudų atžvilgiu“, – teigia M. Lingė.