Vakar, rugsėjo 29 dieną, buvo šv. Mykolo diena – ypatinga data Lietuvos tradicinėje kultūroje, kada senoliai stebėdavo gamtos ženklus, bandydami nuspėti artėjančios žiemos pobūdį. Pasak etnologo Liberto Klimkos, ši diena turėjo gilias meteorologines reikšmes, nes pagal vėjo kryptį žmonės bandydavo prognozuoti žiemos charakterį.
Etnologas su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalino, pagal kokius dar gamtos ženklus galima prognozuoti būsimus orus ir kokių orų mes galime tikėtis.
Gamtos ženklai, kurie nusako orus
Pasak L. Klimkos, šv. Mykolo dieną žmonės stebėdavo iš kurios pusės ryte pučia vėjas. Jeigu vėjas iš rytų – žiema bus žvarbi, vėjuota ir aštri. Jei iš šiaurės – žiema snieginga, o vakarinis vėjas rodo atlydžius, gal net keletą jų.
Tačiau, jeigu vėjas pučia iš pietų – žiemos beveik nebus: ji bus švelni ir lengvai iškenčiama. Šie orų spėjimai remiasi šimtmečiais kauptomis kaimo žmonių žiniomis, kai gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su gamtos ciklais ir pasirengimas žiemai buvo svarbi kasdienio gyvenimo dalis.
L. Klimka pabrėžė, kad spėjimas apie žiemą neapsiribojo vien tik vėjo stebėjimu. Yra daug kitų gamtos ženklų, kuriuos žmonės atidžiai sekdavo. Pavyzdžiui, pelės: „Jei jos darosi šiltus lizdus ir kaupia dideles atsargas, tai rodo šaltą žiemą.“
Kėkštų elgesys taip pat būdavo stebimas: jei jie sukaupia daug gilių ir kitų maisto atsargų, tai reiškia, kad laukia ilga ir šalta žiema. Kiti požymiai – kurmių aktyvumas, kuris gali atskleisti žiemos stiprumą, arba medžiotojų stebimi riebūs zuikiai, kurie ruošiasi šaltam sezonui.
Šie ženklai buvo vertinami bendrai, o ne atskirai, nes kaimo žmonės suprato, kad vienas požymis negali duoti atsakymo.
„Svarbu atsižvelgti į visumą, daugybę požymių, kad galėtum tiksliai nuspėti, kokia bus žiema“, – sako etnologas.
Deja, šiuolaikiniame gyvenime, ypač gyvenant miestuose, tokie požymiai tampa mažiau matomi.
„Man šį rudenį tenka gyventi mieste, ir neturiu galimybės stebėti šių gamtos ženklų“, – apgailestauja etnologas. Tačiau jis pabrėžia, kad kaimo žmonės, būdami arčiau gamtos, vis dar gali tiksliai nuspėti būsimus orus.
Pasakė, kokių orų tikėtis
Šių metų rugsėjis, pasak L. Klimkos, buvo neįprastai šiltas ir saulėtas, o tai gali reikšti, kad šiemet nebesulauksime tradicinės bobų vasaros. Labai galimas dalykas, kad jau su šiluma atsisveikinsime negrįžtamai.
Įprastai rudens šiltas laikotarpis būna subalansuotas tarp šilumos ir drėgmės, bet šiais metais šis balansas gali būti sutrikdytas. Anot etnologo, tokie orų pokyčiai, kaip šiltas rugsėjis, nebėra tokie reikšmingi kaip anksčiau, nes kaimo žmonėms šiandien nebereikia atlikti tiek daug darbų laukuose kaip kadaise.
„Šiais laikais šiluma nebe tokia svarbi, nes nebėra poreikio užbaigti derliaus tvarkymo ar atlikti kitų rudens darbus“, – aiškina L. Klimka.
Seniau, rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, žmonės dirbdavo laukuose, tvarkydami derlių, o vėliau – ruošiantis žiemai. Pavyzdžiui, šv. Mato dieną, rugsėjo 21-ąją, senoliai sakydavo: „Nuo Mataušo vanduo ataušo.“ Tai reiškė, kad baigiasi maudymosi sezonas – po šios dienos buvo laikoma pavojinga maudytis, o netgi vėžių gaudymas galėjo sukelti peršalimo ligas.
Rudenį dar viena svarbi diena buvo šv. Martyno diena, lapkričio 11-oji, kuri užbaigdavo ganiavos sezoną ir simboliškai ruošdavo žmones žiemos metui. Šią dieną taip pat buvo stebimi orai:
„Jeigu per Martyną antys arba žąsys plaukioja vandenyje, tai per Kalėdas jau bus ant ledo. O jeigu per Martyną pašalę ir balutės užšalusios, tai per Kalėdas lauks atlydys.“
Etnologas šį požymį stebi jau daugelį metų ir pastebi, kad jis dažniausiai pasitvirtina. Nepaisant klimato kaitos, tokie senoviniai orų ženklai išlieka patikimi.
Kalbėdamas apie artėjančias šalnas, L. Klimka pažymėjo, kad jos šiemet ateis vėliau nei įprastai. Paprastai pirmosios šalnos Lietuvoje būdavo per rudens lygiadienį, tačiau šiemet dar turėjome puikų orą. Etnologas mano, kad nors šaltis šiemet vėluoja, kai jis ateis, bus stipresnis nei įprastai.