Ne paslaptis, kad kylant energetikos, paslaugų ir produktų kainoms, infliacija Lietuvoje išlieka aukšta, o atlyginimų augimas atsilieka. Taigi už tą pačią sumą pinigų gyventojai gali nusipirkti vis mažiau. Jei tikėsime prognozėmis, 2023 m. atlyginimai šiek tiek kils, tačiau gyventojų perkamoji galia tik dar labiau sumažės.
Darbdavių nuomone, žmonės turėtų mažinti vartojimą, o ne laukti didesnių atlyginimų, mat jų didinimas tik dar labiau augins infliaciją.
O profsąjungų teigimu, atlyginimai turėtų augti tokiu pat procentu, kaip išlaidos ar infliacija. Taip pat reikėtų daugiau dėmesio kreipti į vidutinį atlyginimą gaunančius darbuotojus, kurie tampa jautresne grupe, nei uždirbantys minimumą.
Perkamoji galia sumažės bent 4–5 proc.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidento Dano Arlausko teigimu, įvertinus tai, kad Lietuvos gyventojai yra sukaupę apie 20 mlrd. eurų bankuose, ir tai, kad pradeda startuoti europinė parama, pats gyvenimas, jo nuomone, nepablogės.
Tačiau, kalbant apie realiąją perkamąją galią, D. Arlausko teigimu, ji akivaizdžiai sumažės: „Ji dabar jau yra sumažėjusi apie 6 proc. dėl infliacijos. Tai vizualiai gali atrodyti, kad atlyginimai šiek tiek paaugs, bet aš nematau, kad infliacija mažės.
Taigi net jei atrodys, kad piniginė išraiška neblogėja, perkamoji galia bent 4–5 proc. tikrai sumažės – už didesni kiekį pinigų mes nusipirksime mažiau.“
Anot pašnekovo, nemažai ūkio sektorių nukentės, pavyzdžiui, pramogų ar grožio, kur yra daug rankų darbo, kyla kainos, dėl to žmonės pamąstys, ar tikrai verta išlaidauti.
Jo nuomone, gamyba, transportas, ryšiai, energetika, maistas, statybinių medžiagų gamybos ar prekybos ir panašūs sektoriai neturėtų nukentėti, nes yra gyvybiškai reikalingi.
Reikia mažinti vartojimą, o ne didinti atlyginimus
D. Arlauskas įsitikinęs, kad atlyginimas ateinančiais metais tikrai nekils daugiau nei šiemet. Jo teigimu, bankai kreditus teiks atsargiau, tad jei įmonė negalės skolintis – negalės kelti ir atlyginimų.
O kelti atlyginimus iš pelno, anot konfederacijos prezidento, negalima ir nėra taip paprasta, nes yra savininkai, akcininkai, kuriems reikia mokėti dividendus.
„Mūsų ekonominėje struktūroje viskas eina iš bankinio sektoriaus, skirtingai nei Amerikoje, kur viskas eina iš kapitalo rinkos. Todėl bankai tampa vis atsargesni. Žinau atvejų, kai įmonių apyvarta plečiasi po 200 proc. per keletą metų, bet jos negauna paskolų, nes bankai žiūri, koks iš tikrųjų yra finansinis srautas, pasaulinė ekonominė raida ir jie mato, kad yra nemažai neapibrėžtumų.
Taigi nežinomųjų yra tiek daug, kad prognozuoti optimistinių scenarijų aš negaliu. Pasakysiu taip, kad dar nematau, jog Lietuvos languose būtų degamos žvakės kaip Ukrainoje arba kad jos būtų perkamos masiniais kiekiais kaip Didžiojoje Britanijoje. Tas optimizmas pas mus yra, esame dar saugioje situacijoje, nekalbant apie plėtrą. Taigi nereikia lūkesčių dėl geresnio gyvenimo nei dabar, reikia džiaugtis tuo, ką turime“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot D. Arlausko, Lietuvos ekonomika – gan stipri, bet ne tiek, kad atlaikytų visus pasaulio iššūkius.
Jis tikino, kad šiuo metu žmonėms tiesiog reikia sumažinti vartojimą ir tada jie jausis saugiai, nebereikės galvoti apie atlyginimų didinimą:
„Tai yra apgaulinga schema. Jau seniai įrodyta, kad beatodairiškas atlyginimų kėlimas didina infliaciją – tai kam save apgaudinėti? Mūsų ekonomika nesugeneruoja tiek vertės, kad su atlyginimų didinimu galėtume didinti ir perkamąją galią. Todėl reikia elgtis išmintingai ir neskubėti su atlyginimų didinimais.“
Algos turi kilti tiek pat, kiek kainos?
Vis dėlto Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės Ingos Ruginienės nuomonė – kitokia. Ji pabrėžė, kad gyventojai neturėtų pasiduoti panikai ir gąsdinimams viešojoje erdvėje, nes viskas nėra taip blogai, kaip stengiasi parodyti darbdaviai.
I. Ruginienės nuomone, žmonėms nereikėtų „pasimauti“ ant prognozių, nes jos dažnai daro tam tikrą įtaką ekonominei būklei, sukelia tam tikras pasekmes.
Pavyzdžiui, kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad atlyginimai augs 5–7 proc. ir taip siunčia žinutę, kad darbdaviams nereikės per daug versti kišenių, ir apsidraudžia, kad darbuotojai didesnio kilimo nereikalaus.
„Situacija tokia, kad kyla ne tik energetikos, bet ir paprasčiausių maisto produktų kainos. Jei mūsų verslininkai pažabotų godumą ir nekeltų kainų taip, kaip jiems patinka, tada galbūt ir atlyginimų kelti nereikėtų.
Tačiau jau antrus metus stebime, kad atsiradus bet kokiai priežasčiai – pandemijai, karui, energetikos kainų kilimui – verslams atsiranda priežastis pakelti kainas nesuprantamu procentu, kuris neturi jokio sąryšio su savikainos didėjimu. Nors matome, kad jų pelnas nėra tokioje stagnacijos būsenoje. Tai akivaizdu, kad norint išlaikyti tą pačią perkamąją galią reikia didesnių pajamų“, – dėstė pašnekovė.
Derantis dėl didesnio atlyginimo darbuotojams ji rekomenduoja turėti platesnį žvilgsnį ir koncentruotis ne į prognozes, o į tai, kas vyksta aplinkui, kaip pastaraisiais metais kilo atlyginimai.
I. Ruginienės teigimu, infliacija Lietuvoje siekia daugiau nei 20 proc., taigi kitais metais verta kalbėti apie tokį atlyginimą, kuris kompensuotų padidėjusias išlaidas. Kitu atveju kalbėti apie didesnį atlyginimą nėra prasmės – jei atlyginimas nepadengia padidėjusių išlaidų, tai akivaizdu, kad jis realiai mažėja.
Ji tikina, kad atlyginimas turi kilti absoliučiai visiems darbuotojams nemažesniu procentu, nei dabar fiksuojamas infliacijos lygis.
Atskirtis tarp atlyginimų – nelogiška
LPSK pirmininkė atkreipė dėmesį, kad taip pat ir skirtumas tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbuotojo turėtų išlaikyti tam tikrus europinius standartus ir būti ne mažesnis nei 20 proc.: „Nes dabar – tikrai nenormalu, kad prie minimaliosios mėnesinės algos (MMA) pridėjus 10 eurų staiga tai tampa atlyginimu kvalifikuotai darbo jėgai.
Be to, kalbėdami apie pajamas kažkodėl visada koncentruojamės į MMA, bet pamirštame vidutinį darbo užmokestį gaunančius darbuotojus. MMA gaunantys asmenys gali prašyti įvairių socialinių išmokų, lengvatų, nemokamo maitinimo mokyklose ir pan. O vidutinį atlyginimą uždirbantys žmonės moka visas sąskaitas 100 proc. Taigi kartais išeina taip, kad jų padėtis gali būti socialiai jautresnė nei tų, kurie uždirba minimalų atlyginimą.“