Lietuva prašo daugiau nei 1,8 mlrd. eurų paskolos investicijoms iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo – Finansų ministerija penktadienį apie tai informavo Europos Komisiją (EK).
Atnaujintame „Naujos kartos Lietuva“ plane numatomas papildomas milijardas paskoloms verslui, žaliosioms, inovatyvioms, skaitmeninėms technologijoms bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai ir eksportui, pranešė ministerija.
„Beveik dvigubiname 2021 metais parengto 2,225 mlrd. eurų plano investicijas iki 4 mlrd. eurų. Naujos priemonės ne tik prisidės prie Lietuvos verslo konkurencingumo padedant integruotis į globalias žaliųjų technologijų vertės grandines, bet ir stiprins mūsų šalies energetinį savarankiškumą per ženklias investicijas į žaliosios elektros gamybą“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, reikšmingiausios naujos investicijos planuojamos nukreipti į dvi sritis: 1 mlrd. eurų skiriama paskoloms verslo ir pramonės įmonėms bei papildomi beveik 700 mln. eurų į elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.
Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) planą Lietuvai buvo numatyta 2,2 mlrd. eurų subsidijų ir galimybė pasiskolinti apie 3 mlrd. eurų. Anksčiau Lietuva buvo pateikusi planą tik subsidijų daliai.
Galimybę gauti paskolas turės visų dydžių įmonės. Pretenduoti galės verslas, kuris siekia įgyvendinti Europos Sąjungos žaliąjį kursą pramonėje, diegia aplinkai palankias technologijas. Paskolas gauti galės ir gynybos bei saugumo pramonė – produktų tobulinimui, inovacijų kūrimui.
Valstybė per Nacionalinę plėtros įstaigą finansuos projektus kartu su privačiu sektoriumi.
Finansavimas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai bus skirtas verslui, atsinaujinančioms energetikos bendrijoms, ypač toms, kurioms susiduria su energetiniu nepritekliumi bei savivaldybėms ir centrinei valdžiai. Apie 90 proc. numatytų lėšų bus skirta saulės elektrinėms.
Be to, numatytos kitos papildomos investicijos pastatų renovacijai bei valstybės kibernetinio saugumo stiprinimui.