Traukite fotoaparatus ir kelkite akis į dangų – Lietuvoje matoma Šiaurės pašvaistė.
Portalo tv3.lt skaitytoja Alma penktaidenio vakarą pasidalijo Šaurės pašvaistės nuotraukomis.
Matoma Šiaurės pašvaistė
Anot specialistų, Saulė šiuo metu spjaudosi įelektrintomis dalelėmis.
„Labai didelis Saulės dėmių regionas skaitiniu pavadinimu 3664 išlieka labai aktyvus ir spjaudosi įelektrintomis dalelėmis. Štai ketvirtadienį įvyko į Žemę nukreipti vainikinės masės išmetimai. Vienas iš jų – X1.0 žybsnis, kitas – X2.2 žybsnis, o penktadienį ryte – dar vienas stipresnis, net X3.8 žybsnis.
Tai reiškia, kad gegužės 11–12 d. Žemę pasieks vainikinės masės išmetimai (arba CME). Prognozuojama per beveik net 20 metų nematyta labai stipri geomagnetinė audra (G4). Prognozėse jau dabar prognozuojamas net Kp8 indeksas.
Reginys gali būti nepaprastas, nes net Lietuvoje virš galvos būtų galima tikėtis pamatyti šiaurinę pašvaistę. Tik yra vienas bet… Įelektrintų dalelių srauto pikas Žemę pasieks tada, kai pas mus bus šeštadienio rytas/diena. Pas mus bus šviesu, todėl įdomiausio reginio, turbūt, nepamatysime. Paprasčiausiai metų laikas yra labai nedėkingas. Dienos jau ilgos, o astronominių naktų beveik nebeliko. Truputį gaila, nes arba cepelinai, arba dienos šviesa mums pakiša koją pamatyti gerą reginį.
Bet nepraraskite vilties ir vis tiek ruoškit fotoaparatus. Naktį iš penktadienio į šeštadienį (ypač šeštadienį 1:00-3:30 val.) bei naktį iš šeštadienio į sekmadienį vertėtų būti toliau už miesto ir stebėti šiaurinę naktinio dangaus pusę. Prognozės, kaip ir visur, nėra tobulai tikslios, todėl turėkim vilties. Įelektrintų dalelių srautas kartais Žemę pasiekia anksčiau, kartais vėliau negu prognozuojama“, – rašoma „Orai ir klimatas Lietuvoje“ įraše.
Šiaurės pašvaistė Lietuvoje buvo matoma kovo mėnesį.
Šiaurės pašvaistę paprastai ryškiau užfiksuoti pavyksta kameromis. Plika akimi dažnu atveju ji gali atrodyti ne tokia ryški. Mokslininkai sako, kad Šiaurės pašvaistė Lietuvoje bus gana dažna viešnia.