Lietuvoje įprasta arbatpinigių palikti maitinimo įstaigose aptarnavusiems darbuotojams, o jų dydis priklauso nuo aptarnavimo kokybės. Vis tik užsienyje duoti arbatpinigių ėmė raginti ir savitarnos aparatai. Lietuvos prekybininkų nuomone, tokia praktika Lietuvoje nepasiteisintų. Tačiau rinkoje jau atsiranda skaitmeninių arbatpinigių.
Kaip pastebi užsienio žiniasklaida,neseniai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prekybos tinklų savitarnos kasos pradėjo raginti klientus palikti 18 proc. mokamos sumos dydžio ar dar daugiau arbatpinigių.
Lietuvos prekybos tinklai neslėpė, kad idėja – įdomi, tačiau jie esą niekada apie tokią nesvarstė. Verslininkų nuomone, tai nepasiteisintų nei darbuotojams, nei klientams. Be to, būtų žalinga savitarnos kasų darbuotojams suteikti arbatpinigių, o įprastiems kasininkams – ne.
Tačiau maitinimo įstaigose vis daugiau klientų neturi grynųjų pinigų – sumoka kortele. Tad nelieka galimybės palikti arbatpinigių. Vis tik po truputį Lietuvoje atsiranda galimybė arbatpinigių palikti kortele.
Aparatai arbatpinigių prašo kavinėse, oro uostuose ir stadionuose
Prasidėjus COVID-19 pandemijai, JAV arbatpinigių praktika pasikeitė taip, kad jų ėmė prašyti net ir savitarnos kasos.
Nemažai amerikiečių pritarė sprendimui didinti arbatpinigių dydį aptarnaujančiam personalui reaguojant į tai, kad jų finansinė padėtis yra nestabili, kad jie prisiėmė riziką dirbdami pandemijos metu.
Šio sprendimo šalininkai siekė, kad minimalūs arbatpinigiai būtų 20 proc. dydžio ir mokami kuo įvairesnėse situacijose, t. y. ne tik kavinėse ar restoranuose.
Tad praeina laikai, kai klientai duodavo arbatpinigių juos aptarnavusiam padavėjui tiesiai į rankas. Dabar prekybos vietose esantys kioskai ragina žmones duoti arbatpinigių, net jei klientas nebendravo su žmogumi.
Savitarnos kioskai JAV veikia oro uostuose, kavinėse, restoranuose ir stadionuose. Prekybininkai, tikėdamiesi gauti daugiau pajamų, suprogramavo įrenginius su iš anksto nustatytomis arbatpinigių sumomis – kartais 18 proc. ar didesnėmis. O tai esą glumina ir vargina klientus.
„Tyrėjai nerimauja, kad įmonės arbatpinigius naudoja kaip būdą užkrauti pirkėjams pareigą mokėti darbuotojams, užuot pačios didinusios atlyginimus“, – sakė R. Wolfe.
Lietuvoje parduotuvių pardavėjai yra antra populiariausia profesija. Šį darbą oficialiai dirba daugiau kaip 55 tūkst. gyventojų, rodo „Sodros“ duomenys.
Tačiau pardavėjų atlyginimai yra gana maži. Vidutinė jų alga siekia vos 1034 eurai per mėnesį neatskaičius mokesčių arba 734 eurai į rankas. Taigi, nereikėtų palikti jiems arbatpinigių savitarnos kasose?
Lietuvoje tai nepasiteisintų?
Prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos projektų vadovė Simona Rizgelė nurodė, kad JAV, kaip žinoma, turi savitą ir labai stiprią arbatpinigių kultūrą.
„Nors esame rinkos inovatoriai, „Iki“ prekybos tinkle tokios galimybės nesame svarstę, nesame ir diskutavę apie tai. Nemanome, kad šis sprendimas prigytų ir būtų teigiamai vertinamas mūsų pirkėjų. Taip pat nematome ir poreikio jam“, – komentavo atstovė.
„Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad tokio dalyko taip pat nesvarstė.
„Manome, kad mūsų sąlygomis tai nepasiteisintų, turbūt žmonės neduotų, nes nėra to asmeninio ryškio. Tarkime, kavinėje prieina žmogus, aptarnauja, yra tam tikras asmeninis kontaktas ir pan. O čia būtų tiesiog kažkoks savitarnos aparatas“, – komentavo atstovas.
„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės teigimu, galimybė „palikti“ arbatpinigių savitarnos kasoje išties skamba kaip gražus ir patogus būdas atsidėkoti už suteiktą paslaugą.
„Visgi įdiegti tokio funkcionalumo savo savitarnos kasose artimoje ateityje neplanuojame. Džiugina tai, kad mūsų pirkėjai išties randa savų būdų, kaip padėkoti darbuotojams – išreiškia padėką parduotuvėje asmeniškai arba skambindami klientų linijai.
Kiekvienas klientų pasidalintas įvertinimas mūsų kolegoms parduotuvėse yra ypač svarbus. Padėkoti už malonius įspūdžius pirkėjai linkę vis dažniau. Tai – labai teigiamas ženklas, kadangi geri žodžiai ne tik įkvepia stengtis labiau, bet ir liudija, kad klientai noriai pastebi bei įvertina mūsų komandos darbą“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad tinklas yra atviras visoms nuomonėms, todėl nuolatos skatina tiek pagyrimus, tiek ir kritiką, nes pirkėjų nuomonė daro didžiausią įtaką apsipirkimo patirties kokybės gerinimui:
„Siekdami ją užtikrinti, kuriame ir palankią darbo aplinką, komandai suteikiame tobulėjimo galimybių, motyvuojame finansiškai.“
Tokie arbatpinigiai diskriminuotų darbuotojus
„Norfos“ atstovo teigimu, galimybė gauti arbatpinigių iš savitarnos kasų jas prižiūrintiems darbuotojams, „Norfos“ atveju, jų nepaskatintų dirbti geriau. Mat darbo užmokesčio sistema parduotuvių tinkle yra tokia, kad atlyginamas jau dabar mokamas už padarytą darbą – jis nėra fiksuotas.
D. Ryliškis nurodė, kad darbuotojams atlyginimas mokamas už tam tikras operacijas, žiūrint į jų skaičių ir kokybę. Tad ši sistema, anot pašnekovo, jau ir taip skatina darbuotojus dirbti geriau, kadangi kuo geriau dirbi, tuo daugiau uždirbi.
„Rimi“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė neslėpė, kad sunku vertinti pasiūlymą tik išgirdus pačią idėją apie jį.
„Tačiau, mūsų nuomone, neišskirtume vienos darbuotojų grupės ar funkcijos – visi darbuotojai yra verti turėti vieningą įvertinimo sistemą. Jei būtų nuspręsta panaudoti arbatpinigius kaip vertinimo priemonę, tuomet tai būtų taikoma visiems – neišskiriat savitarnos kasų zonos. Kitokiu atveju, tai būtų žalinga.
Nuolat ieškome modernių būdų, kaip motyvuoti savo darbuotojus, bet nesame svarstę taikyti tokios praktikos. Visgi, įgyvendinant tokią idėją būtų itin svarbu darbuotojus įvertinti nediskriminuojant kurios nors grupės. Taip pat svarbu laikytis visų teisinių reglamentų, galiojančių mūsų šalyje“, – kalbėjo V. Kaikarienė.
Prekybos tinklo „Lidl“ atstovai šia tema komentuoti atsisakė.
Skaitmeniniai arbatpinigiai padės mažinti šešėlį
Pastaruoju metu pastebima, kad lietuviai vis dažniau viešojo maitinimo įstaigose atsiskaito kortele, rašoma „Penkių kontinentų“ grupės pranešime žiniasklaidai.
Pavyzdžiui, restorano „Lola“ savininkas Martynas Vildžiūnas skaičiuoja, kad prieš pandemiją grynaisiais atsiskaitydavo 70 proc. klientų. Dabar – vos 30 proc.
Tad dažnai būna taip, kad klientai net neturi grynųjų pinigų. Taigi atsiskaitydami kortele neturi galimybės palikti arbatpinigių.
„Senokai ieškojome skaitmeninio sprendimo arbatpinigiams palikti. Mūsų restorane lankosi nemažai užsieniečių, kurie jau yra įpratę palikti arbatpinigius mokėjimo terminale.
Pavyzdžiui, JAV padavėjas atneša klientui mokėjimo terminalą, kuriame galima pasirinkti, kiek procentų arbatpinigių prie mokėjimo sumos palikti – 10, 15 ar 20 proc.“, – pasakojo M. Vildžiūnas.
Lietuvoje jau atsirado sprendimas skaitmeniniams arbatpinigiams – sistema „MyTips“, prie kurios iki šių metų pirmojo ketvirčio pabaigos prisijungė beveik 1 tūkst. šalies pardavėjų ir barmenų.
Ši sistema yra personalizuota: kiekvienas padavėjas, prisijungęs prie jos internetu, mato statistiką realiuoju laiku – kada ir kiek arbatpinigių yra gavęs – ir taip vertina savo darbo efektyvumą.
Be to, jam nereikia pačiam rūpintis gyventojų pajamų mokesčio mokėjimu (arbatpinigiai Lietuvoje laikomi pajamomis ir yra apmokestinami), esą tai irgi padeda padarysi sistemą diegianti bendrovė.
Skaidri skaitmeninė arbatpinigių apskaita esą suteikia galimybę surinkti papildomų pajamų ir į šalies biudžetą. Skaičiuojama, kad jeigu visi Lietuvos kavinių ir restoranų arbatpinigiai būtų oficialiai apskaitomi, tai šalies biudžetas per metus pasipildytų papildomais 10 mln. eurų.
Restorano „Lola“ savininkas džiaugiasi šia naujove: „Dabar mūsų padavėjams yra postūmis labiau stengtis, nes jie žino, kad nesvarbu, ar žmogus mokės kortele, ar grynaisiais – jų pastangos tikrai bus įvertintos.“
Jam antrino ir padavėjas Nikita Frolovas: „Dauguma klientų, kuriuos aš aptarnauju, nebeturi su savimi grynųjų pinigų. Kai atsirado galimybė palikti arbatpinigius banko kortele, arbatpinigių sumos padidėjo beveik dukart, tad mums, barmenams, šis naujas sprendimas išties pasiteisino“.