Šiaurės Atlanto vandenyne pastebimas reiškinys, kuomet susikaupia neįprastas šilumos kiekis. Paprastai tai reiškia sutrikdytą natūralų oro temperatūros Europoje formavimąsi ir didelio karščio regione bangas.
Šiaurės Atlanto šilumos kaupimasis apibūdina reiškinį, kai jūros vandenyje susikaupia neįprastas šilumos kiekis. Šis perteklinis šilumos kiekis susidaro ne per kelias dienas, o kaupiasi per kelerius metus, paprastai dėl šilumos pernašos pokyčių vandenynų srovėse.
Paprastai šiluma iš tropinių regionų perkelia į šiaurę, tačiau kai šis pernašos procesas sutrinka, energija kaupiasi tam tikruose jūriniuose regionuose. Šios anomalijos daro įtaką ne tik Atlanto ekosistemai, bet ir Europos oro sąlygoms.
Jūros ir šilumos sausumoje ryšys
Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip grynai vandenyno procesas, turi didelę įtaką sausumai. Taip yra todėl, kad vandenyne susikaupusi šiluma veikia virš jo esančią atmosferą, o kartu ir didelio masto oro sąlygų susidarymą. Jei Šiaurės Atlante susikaupia ypač didelis šilumos kiekis, tai gali skatinti stabilių aukšto slėgio sričių susidarymą virš Europos.
Jos blokuoja vėsesnes, drėgnesnes oro mases ir sukelia ilgalaikes karščio bangas, kurios pastaraisiais dešimtmečiais pasitaiko vis dažniau. Toks karščio kaupimasis pasireiškia kelerius metus paeiliui, todėl pirmą kartą galima daryti ilgalaikes prognozes apie galimus ekstremalius vasaros karščius, rašoma „Your Weather“.
2025 m.: kitas karštas vasaros sezonas?
Pasak Hamburgo Maxo Plancko meteorologijos instituto mokslininkų, dabartiniai modeliai rodo, kad toks karščio kaupimasis pasikartoja jau kelerius metus. Tai nereiškia, kad karštis bus nepakeliamas kiekvieną dieną, bet karščio bangų, sausrų ir dažnesnių tropinių naktų tikimybė žymiai padidės. Tai ypač paveiks Vidurio ir Pietų Europą, kur bus jaučiamos pasekmės, pavyzdžiui, išdžiuvę dirvožemiai, miškų gaisrų pavojus ir žmonių sveikatai. Signalai aiškūs: ekstremali vasara yra labiau tikėtina nei bet kada anksčiau.
Istorinė palyginimas ir ateities perspektyvos
Žvelgiant atgal, matyti aiškus modelis: daugelis ypač karštų vasarų Europoje buvo pranašaujamos panašiu karščio kaupimusi Atlanto vandenyne. Pavyzdžiui, 2003, 2010 ir 2018 metai atitiko šį modelį. Klimato kaitos sąlygomis tokie gamtiniai ciklai tampa dar ryškesni. Anksčiau tokios vasaros buvo laikomos išimtimi, o šiandien to tikimasi kas dešimt metų. Jei visuotinis atšilimas tęsis dabartiniu tempu, ekstremalios karščio bangos vasaromis gali netrukus pasikartoti kasmet ir tapti nauja realybe.
Ką tai reiškia Europai
Perspektyva, kad vasara vėl bus karšta, kelia daug iššūkių žemės ūkiui, infrastruktūrai ir visuomenės sveikatai. Įspėjamieji ženklai, tokie kaip šilumos kaupimasis Šiaurės Atlante, leidžia geriau pasirengti. Tačiau jie taip pat rodo, kad klimato kaita vyksta greičiau, nei buvo manoma ilgą laiką. Jei 2025 m. vasara iš tiesų bus ekstremali, tai nebus atsitiktinumas, o aiškus klimato kaitos ženklas, su kuriuo Europa turės gyventi tvariai ateityje.