Dabartiniam Vilniaus merui Remigijui Šimašiui nusprendus nebebandyti ir vėl tapti sostinės vadovu, intrigos, kas jį pakeis, tik daugėja. Favoritu įvardijamas ilgametis Vilniaus vadovas Artūras Zuokas, kuris prieš tai dukart pralaimėjo R. Šimašiui. Politologai tikina, kad vilniečiai esą rinksis dešiniųjų kandidatą, tačiau abejonių kelia tiek liberalų, tiek ir kitų dešiniųjų rinkėjų nusivylimas dabartinio mero antra kadencija.
Tris kadencijas Vilniui vadovavęs Artūras Zuokas pastaraisiais metais labiau garsėjo ne politiniais žygiais, o dėl per visą Lietuvą skambėjusios skyrybų dramos su buvusia žmona Agne Zuokiene.
„Šitas kandidatas neblogai išmano viešuosius ryšius ir tikrai sugeba patraukti dėmesį, sugeba su gera fantazija pasiūlyti vilniečiams tam tikras idėjas. Aišku, jas įgyvendinti visada yra sunkiau, bet iš kitos pusės, jis sugeba prieiti prie vilniečių ir juos pasiekti“, – apie A. Zuoką kalbėjo politologė Rima Urbonaitė.
Politiko karjeroje – net trys kadencijos Vilniaus mero poste, kurias lydėjo nemažai skandalingų istorijų ir neįgyvendintų pažadų: garsioji Rubikono byla, jau išnykęs teistumas dėl bandymo papirkti tarybos narį Algį Drėmą, uždarytas nuostolingų Lietuvos avialinijų projektas „Air Lituanica“ ir nuolatiniai oponentų kaltinimai „praskolinus Vilnių“.
„Zuokas taip pat nešasi didžiulį bagažą, ir tas bagažas yra susijęs su tuo, kad Zuokas visgi daug kadencijų vadovavo miestui, turėjo visokių keisčiausių politinių preferencijų. Na ir šiaip, Zuokas yra prisišnekėjęs ir prisipykęs su visais, kuo tik įmanoma“, – sakė politinės komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus.
„Aš manau, kad dar ne kartą matysime, pavyzdžiui, viešinamas kažkokių stenogramų iškarpas, kurios, beje, buvo iš pokalbių ir pasiklausymų. Bet vėlgi, faktai jau yra įvykę, jie visiems žinomi ir mes matome, kad, nepaisant to, jo reitingas išlieka aukštas“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Į Vilniaus mero kėdės šturmą Artūras Zuokas keliauja naujoje santuokoje su 17 metų jaunesne muzikante, smuikininke Augusta Jusionyte ir rinkiminiu šūkiu „Vilnius be kamščių“.
„Zuokas stengiasi laikytis labai atsargiai, per daug nieko nekritikuoti, nepulti ir tikisi, kad rinkimai patys nukris. Zuokas yra šių rinkimų favoritas“, – sakė M. Katkus.
Į kovą taip pat stoja Valdas Benkunskas. Dvi kadencijas Vilniaus vicemeru dirbantis politikas užsigeidė tapti meru, kuris, kaip pats įvardija, bus „be cirkų“.
„Tai nereiškia, kad šita kampanija „meras be cirkų“ bus priimta gerai. Dar yra nemaža rizika, ar su tokia agresyvia ir balansuojančia viešųjų ryšių akcija jie nepadarė klaidos, ar tikrai reikėjo taip brutaliai įvedinėti kandidatą į tą rinkimų rinką“, – abejonių turėjo R. Urbonaitė.
„Benkunskas yra toks žmogus, kuris turėtų būti Vilniuje žinomas, nes Vilniuje dirba daug metų, bet yra nežinomas visiškai. O ten, kur yra žinomas, yra įvairūs kontroversiški dalykai. Tai susikurti žmogui iš nulio ir iš niekur yra įmanoma, be jokios abejonės, visos politinės karjeros prasideda iš nieko. Bet kol kas, akivaizdu, kad tas kelias yra pakankamai status“, – antrino M. Katkus.
Vicemeras Benkunskas nuo 2015 metų yra atsakingas už Vilniaus energetikos ūkį ir ne vieną kartą oponentų buvo kritikuotas už tai, kad per eilę metų nepadarė nieko, kad miestas nuliptų nuo brangių dujų adatos, ir neužtikrino šilumos ūkio perėjimo prie biokuro naudojimo ir mažesnių šildymo sąskaitų vilniečiams.
„Jis dirbo savivaldybėje, jis buvo valdžioje – ir tas pats šilumos ūkis, ir stadionai, ir visa kita, kas ten bebūtų. Tai klaus ir jo, kodėl taip yra nutikę, ar jis nejaučia jokios atsakomybės už tai. Tai mes dar nežinome, gal bus kažkokių mažesnių, didesnių skandaliukų arba bent jau bandymų juos padaryti“, – svarstė R. Urbonaitė.
V. Benkunskas ilgą laiką buvo laikomas perspektyviu konservatorių partijos politiku, kurio kol kas taip ir neaplankė didesnė politinės karjeros sėkmė. Tačiau kandidatą į Vilniaus merus aplankė kita sėkmė – prieš porą metų jis vedė operos solistę Vismantę Vasaitytę, o šiemet jaunai šeimai gimė dukra.
„[Konservatoriai] nesugeba rasti kandidato, kuris būtų patrauklus vilniečiams ir nuolat ištraukia kokį nors partinį kandidatą, kuris to kandidatavimo nusipelnė partijoje, bet galbūt neužsidirbo visuomenės nuostatose. Tas yra visiškai akivaizdu, ir toks jausmas, kad Vilniaus mero postas konservatoriams nėra strateginis dalykas“, – teigė M. Katkus.
„Klausimas, ar nebus taip, kad taip ir liks kandidatas į „merus be cirkų“, bet netapęs meru realiai. Bijau, kad gali likti užklijuotos etiketės ir klausimas, ar vertėjo sau klijuoti tokias etiketes “, – sakė R. Urbonaitė.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA: