Vokietijos gynybos vadas Carstenas Breueris įsakė Vokietijos kariuomenei iki 2029 m. visiškai apsirūpinti ginklais ir kita įranga. Tai matyti dokumente, su kuriuo sekmadienį pavyko susipažinti „Reuters“.
C. Breuerio ir kitų aukštų NATO karinių pareigūnų vertinimu, iki 2029 m. Rusija gali pakankamai atstatyti savo pajėgas, kad galėtų pulti NATO.
Vadas sudėliojo prioritetus
Direktyvoje C. Breueris nustato prioritetus ginklams, kuriuos reikia įsigyti ar sukurti skubiausiai, iš dalies atsižvelgdamas į anksčiau NATO nustatytus prioritetus.
Tarp jų C. Breueris nurodo stiprinti Vokietijos oro gynybos pajėgas, ypač siekiant sulaikyti dronus.
Dokumente nurodytas kitas prioritetas – gebėjimas vykdyti tikslius smūgius, esančius daugiau nei 500 kilometrų atstumu ir toli už priešo linijų.
Be to, kad Vokietija ketina pildyti šaudmenų atsargas, C. Breueris taip pat įpareigojo Vokietiją padidinti visų rūšių šaudmenų atsargas.
Kiti dokumente išvardyti prioritetai – greitas Vokietijos elektroninių karo veiksmų pajėgumų plėtojimas ir atsparios „puolamųjų ir gynybinių pajėgumų“ sistemos kosmoso erdvėje sukūrimas.
Vokietijos gynybos ministras: jei nepakaks savanorių, gali būti grąžintas šaukimas į kariuomenę
Vokietija gali sugrąžinti privalomąją karinę tarnybą, jei pertvarkyta savanorių sistema nepasieks verbavimo tikslų, šeštadienį pareiškė šalies gynybos ministras.
Interviu laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ Borisas Pistorius išdėstė naujojo Vokietijos karinės tarnybos modelio, kuriuo siekiama sustiprinti nepakankamai gausią kariuomenę, planą.
Iš pradžių programa bus grindžiama savanorišku stojimu į kariuomenę, tačiau B. Pistorius įspėjo, kad tai gali pasikeisti.
„Jei ateis laikas, kai turėsime daugiau pajėgumų nei savanoriškai užsiregistravusiųjų, gali būti priimtas sprendimas šaukimą padaryti privalomą. Toks yra veiksmų planas“, – sakė jis.
Jis teigė, kad kanclerio Friedricho Merzo vyriausybė sparčiai rengia naują karinės tarnybos įstatymą ir tikisi, kad jis įsigalios jau 2026 metų sausį.
Didėjant susirūpinimui dėl Vokietijos pasirengimo gynybai ir Europoje kylančių grėsmių saugumui, diskusijos dėl karo prievolės grąžinimo Vokietijoje vis intensyvėja.
Vokietija šaukimą į kariuomenę sustabdė 2011 metais, tačiau jai sunkiai sekasi pasiekti karių verbavimo tikslus. Tuo tarpu gynybos poreikiai po Rusijos 2022 metais įvykdytos plataus masto invazijos į Ukrainą vis didėja.