Soduose ir daržuose apsigyvenę šliužai – tikras galvos skausmas sodininkams, o kova su jais gali atrodyti beprasmė, tačiau sodininkė Raimonda pasidalijo, kaip ji atsikrato šliužų. Moters teigimu, tai – mažiausiai laiko ir pastangų reikalaujantis, bet efektyviausias išbandytas būdas.
Yra daugybė kenkėjų, kurie soduose visai nelaukiami, o šliužus, greičiausiai, galima pavadinti pačiais nekenčiamiausiais nekviestais sodo gyventojais.
„Dienomis atrodo, kad jų visai nėra – kai tik atvykstu dieną, tuščia, o atvykus vakare pilnas sodas. Nesuprantu, iš kur jie pradeda lįsti, bet kol praeidavau nuo vieno kampo iki kito, juos surinkdavau, galėdavau vėl iš naujo eiti ir toliau rinkti – žaidimas, ne kitaip“, – sako moteris.
Šliužai maitinasi viskuo, kas jų kelyje pakliūva šviežio ir sultingo, apgraužia augalų lapus, žiedus, taip pat ir vaisius. „Net gaila kažką auginti, nes šliužai sugraužia viską, jeigu su jais nesitvarkai“, – pridūrė ji.
Pasakė, kaip atsikratyti šliužų
Raimonda sako, kad niekada nebandė naudoti specialiai šliužų naikinimui skirtų priemonių, kurių sudėtyje yra pavojingų cheminių medžiagų, tačiau iš naminių priemonių išbandė kone viską – ir pušų, eglių spyglius, ir kiaušinių lukštus, ir rinkdavo šliužus rankomis. Tačiau dabar ji visada naudoja tą patį būdą – gamina gaudyklę su alumi.
„Nežinau, kiek reikia kantrybės turėti, kad šliužus surinkinėti rankomis – jų vis tiek pilna. O su gaudykle viskas labai paprasta, kadangi pas mane šliužų daug, nemažai jų atšliaužia iš apleisto kaimyninio sklypo, tai nupjaunu penkių litrų talpos butelio dugną, kasu į žemę ir pripilu paties pigiausio, paprasčiausio alaus.
Tikriausiai sodininkams šitas būdas jau seniai ne naujiena, bet gal dar yra nežinančių – imkit ir naudokit, nėra paprastesnio būdo. Šliužus vilioja alaus kvapas, tai sušliaužia ir sukrenta“, – paaiškino ji.
Vis tik, moteris priduria, kad kas kelias dienas reikia išmesti gaudyklėje nuskendusius šliužus ir pakeisti alų, kitaip šis būdas bus neefektyvus.