Ar kada nors ryte, pažvelgę į veidrodį, pastebėjote, kad liežuvis pasidengė baltomis ar gelsvomis apnašomis? Nors dažniausiai tai nėra rimtos ligos požymis, burnos pokyčių nereikėtų visiškai ignoruoti. Kartais tokios apnašos atsiranda dėl paprastų kasdienių priežasčių, tačiau tam tikrais atvejais jos gali įspėti ir apie sveikatos sutrikimus.
Liežuvis – ne tik organas, padedantis kalbėti ir jausti skonį. Jo paviršiuje kaupiasi bakterijos, negyvos ląstelės ir maisto likučiai, todėl jo išvaizda gali keistis priklausomai nuo burnos higienos, skysčių vartojimo ir bendros savijautos.
Tačiau kada apnašos ant liežuvio yra normalus reiškinys, o kada verta sunerimti?
Kodėl ant liežuvio atsiranda apnašų?
Dažniausiai baltos apnašos susidaro tada, kai ant liežuvio paviršiaus kaupiasi bakterijos, negyvos ląstelės ir maisto likučiai. Naktį seilių išsiskiria mažiau, todėl ryte apnašos gali būti labiau pastebimos.
Jų atsiradimą taip pat gali lemti:
- nepakankama burnos higiena;
- per mažas skysčių vartojimas ir burnos sausumas;
- rūkymas ar tabako gaminių vartojimas;
- burnos kvėpavimas, ypač miegant;
- tam tikri vaistai, sukeliantys burnos sausumą;
- ligos ar būklės, keičiančios burnos mikroflorą.
Jeigu apnašos plonos, lengvai nusivalo ir nėra kitų nemalonių simptomų, dažniausiai pakanka atidžiau pasirūpinti burnos higiena bei gerti pakankamai vandens.
Baltos apnašos ne visada reiškia tą patį
Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į liežuvio spalvą, bet ir į tai, kaip atrodo apnašos, kiek laiko jos išlieka ir ar jaučiate kitus simptomus.
Plona balta apnaša. Ji dažnai atsiranda per naktį ir gali būti susijusi su sumažėjusiu seilių išsiskyrimu ar burnos higiena.
Storos, baltos apnašos. Jei kartu jaučiamas deginimas, skausmas ar pakitęs skonis, viena iš galimų priežasčių gali būti burnos kandidozė – grybelinė infekcija. Jai patvirtinti gali prireikti sveikatos priežiūros specialisto apžiūros.
Baltos dėmės, kurios nenusivalo. Jei liežuvyje ar kitose burnos vietose atsiranda ilgai išliekančių baltų dėmių, jų nereikėtų laikyti įprastomis apnašomis. Jas turėtų įvertinti odontologas ar gydytojas, ypač jei jos nepraeina per dvi savaites.
Gelsvos apnašos. Jos gali atsirasti dėl burnos sausumo, rūkymo, maisto ar bakterijų kaupimosi. Vien pagal spalvą nustatyti konkrečios ligos negalima.
Kada apnašos gali būti signalas atkreipti dėmesį į sveikatą?
Vien apnašos ant liežuvio paprastai neleidžia nustatyti konkrečios ligos. Vis dėlto kartu pasireiškiantys simptomai gali suteikti svarbios informacijos.
Jei burna nuolat sausa, dažnai norisi gerti, o liežuvis atrodo padengtas storomis apnašomis, verta įvertinti galimas burnos sausumo priežastis ir aptarti jas su gydytoju.
Jei atsiranda skausmingų baltų dėmių, paraudimas, deginimas ar sunku valgyti, reikėtų pasikonsultuoti su odontologu arba šeimos gydytoju.
Ypač svarbu neatidėlioti apžiūros, jei pastebite opų, kraujavimą, gumbelį arba baltą ar raudoną dėmę, kuri nepraeina per dvi savaites.
Kaip tinkamai valyti liežuvį?
Norint sumažinti apnašų kaupimąsi, nebūtina griebtis sudėtingų priemonių. Dažnai pakanka kelių paprastų kasdienių įpročių.
- Du kartus per dieną valykite dantis fluoro turinčia dantų pasta.
- Švelniai valykite liežuvio paviršių dantų šepetėliu arba specialiu liežuvio valikliu.
- Gerkite pakankamai vandens, ypač jei jaučiate burnos sausumą.
- Venkite agresyvaus liežuvio gramdymo, nes galite pažeisti jo paviršių.
- Jei rūkote, apsvarstykite galimybę atsisakyti šio įpročio.
- Jei apnašos nepraeina arba nuolat atsinaujina, išsiaiškinkite jų priežastį su specialistu.
Svarbiausia – stebėti pokyčius
Apnašos ant liežuvio dažnai atsiranda dėl įprastų priežasčių ir nebūtinai reiškia, kad organizme vyksta kažkas pavojingo. Tačiau jei jų išvaizda staiga pasikeičia, jos tampa storos, skausmingos arba ilgai neišnyksta, verta į tai atkreipti dėmesį.
Jūsų kūno siunčiamus signalus geriausia vertinti ne pagal vieną požymį, o atsižvelgiant į jo trukmę, kitus simptomus ir bendrą savijautą. Jei abejojate, profesionali apžiūra padės išsiaiškinti priežastį ir pasirinkti tinkamą sprendimą.