Nors iki kalendorinės žiemos dar liko laiko, vis daugiau žmonių pradeda svarstyti, kokie orai laukia artimiausiais mėnesiais. Ar Lietuvą užklups stiprūs šalčiai, ar sulauksime gausaus sniego, o gal dar vieną žiemą teks taikytis prie lietaus, šlapdribos ir nuolat besikeičiančios temperatūros? Atsakymai svarbūs ne tik pasiilgusiems baltų peizažų, bet ir vairuotojams, šeimoms, planuojančioms išlaidas šildymui, bei visiems, kurie nori iš anksto pasiruošti šalčiausiam metų laikui.
Pirmosios 2026–2027 metų žiemos prognozės jau pateikia tam tikrų užuominų. Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro ir kitų institucijų duomenis apibendrinanti Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba spalio 10 dieną skelbė, kad sezoninių prognozių modeliai daugelyje Europos regionų palankesni už vidurkį aukštesnei temperatūrai. Tačiau tai dar nereiškia, kad žiema bus be sniego ar stipresnio šalčio.
Būtent čia slypi svarbiausia detalė: šiltesnės žiemos tikimybė neatmeta trumpų, bet intensyvių šalčio epizodų, o temperatūros svyravimai gali būti ne mažiau svarbūs nei pats speigas.
Ką šiuo metu rodo 2026–2027 metų žiemos prognozės?
Ilgalaikės prognozės nėra tokios tikslios kaip artimiausių dienų orų numatymas. Jos padeda įvertinti, ar per tam tikrą laikotarpį temperatūra ir kritulių kiekis gali būti didesni arba mažesni už įprastus, tačiau negali patikimai nurodyti, kurią dieną konkrečiame Lietuvos mieste prasidės snygis ar paspaus stiprus šaltis.
Naujausioje spalio mėnesio „Copernicus“ sezoninių prognozių apžvalgoje nurodoma, kad daugelyje Europos regionų vyrauja signalas apie aukštesnę nei įprasta sezoninę temperatūrą ir kai kuriose teritorijose didesnį kritulių kiekį. Vis dėlto skirtingi modeliai ne visais klausimais sutaria, o prognozių patikimumas skiriasi priklausomai nuo regiono ir laikotarpio.
Ką tai reiškia Lietuvai? Kol kas nereikėtų skubėti nei skelbti, kad mūsų laukia itin šalta žiema, nei tvirtinti, kad sniego beveik nebus. Patikimesnį vaizdą bus galima susidaryti artėjant žiemai, kai paaiškės daugiau trumpalaikių orų sistemų ir atmosferos cirkuliacijos detalių.
Svarbiausia prisiminti, kad sezoninė prognozė apibūdina tikėtinas bendras tendencijas. Net ir šiltesniu laikotarpiu gali pasitaikyti šalčio bangų, o švelnesnė temperatūra nebūtinai reiškia malonius, sausus orus.
Kodėl šiltesnė žiema nebūtinai bus lengvesnė?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad švelnesnė žiema yra gera žinia: mažiau šalčio, mažesnis poreikis šildyti namus ir lengvesnės kelionės. Tačiau tikroji situacija priklauso ne vien nuo termometro rodmenų.
Kai temperatūra nuolat svyruoja apie nulį, sniegą gali keisti lietus, o po trumpalaikio atšilimo sugrįžęs šaltis gali sudaryti sąlygas plikledžiui. Tokie orai gali būti sudėtingi tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams.
Ypač svarbu stebėti nakties ir ryto prognozes. Dieną kelių danga gali būti šlapia, tačiau temperatūrai nukritus žemiau nulio drėgmė gali užšalti. Dėl to net ir be didelio snygio kelionės gali tapti pavojingesnės.
Kita vertus, šiltas periodas nebūtinai reiškia, kad visą žiemą nebus sniego. Oro masės Lietuvoje gali keistis, todėl po kelių švelnesnių dienų įmanomas ir ryškesnis atšalimas.
Būtent todėl ruošiantis žiemai svarbu galvoti ne tik apie storą sniego sluoksnį ar didelius šalčius, bet ir apie permainingų orų keliamus kasdienius nepatogumus.
Ar Lietuva sulauks tikros, snieguotos žiemos?
Tai vienas labiausiai gyventojus dominančių klausimų. Vieni jau laukia galimybės išsitraukti slides, rogutes ar pačiūžas, kiti tikisi sniegu padengtų Kalėdų, o dar kiti norėtų, kad keliuose būtų kuo mažiau žiemiškų iššūkių.
Tačiau atsakyti, ar sniegas šią žiemą išsilaikys ilgai, kol kas sudėtinga. Tam įtakos turės ne tik vidutinė temperatūra, bet ir tai, kokios oro masės pasieks Lietuvą, kaip dažnai keisis vėjo kryptis ir kokiomis sąlygomis formuosis krituliai.
Svarbu atskirti ir du skirtingus dalykus: sniego iškritimą bei ilgalaikę sniego dangą. Net jei per žiemą kelis kartus gausiai pasnigs, sniegas gali greitai ištirpti, jeigu po snygio vyraus aukštesnė temperatūra ir lis.
O kai šaltis išsilaiko ilgiau, net ir ne itin gausus sniegas gali padengti žemę ilgesniam laikui.
Todėl kategoriški teiginiai, kad Lietuvoje šiemet tikrai nebus baltos žiemos arba kad sniegas užklos visą šalį keliems mėnesiams, būtų per ankstyvi. Tikslesnį atsakymą galės pateikti tik artėjant konkretiems žiemos laikotarpiams atnaujinamos prognozės.
Stiprūs šalčiai vis dar įmanomi?
Taip. Net jeigu viso sezono vidutinė temperatūra būtų aukštesnė už daugiametę normą, tai savaime neatmeta trumpalaikių šalčio bangų.
Sezoninės prognozės vertina bendras kelių mėnesių tendencijas, o ne kiekvienos dienos orus. Todėl šiltesnio sezono scenarijus ir pavieniai labai šalti laikotarpiai vienas kitam neprieštarauja.
Lietuvos gyventojams tai reiškia, kad nereikėtų visiškai atsisakyti pasiruošimo šalčiui. Verta patikrinti automobilio akumuliatoriaus būklę, pasirūpinti tinkamomis padangomis ir įvertinti, ar namų šildymo sistema veikia tinkamai.
Taip pat pravartu turėti šiltesnių drabužių, tinkamos avalynės ir būtiniausių priemonių netikėtam temperatūros kritimui. Tai paprasti veiksmai, kurie naudingi nepriklausomai nuo to, ar žiema bus švelnesnė, ar šaltesnė.
Šildymo sąskaitos: ar švelnesnė žiema padės sutaupyti?
Daugeliui šeimų žiema pirmiausia siejasi ne su sniegu, o su išlaidomis. Atšalus orams išauga šilumos poreikis, o ilgiau trunkantis šaltis gali reikšmingai paveikti namų ūkio biudžetą.
Jeigu žiemos temperatūra būtų aukštesnė už įprastą, šildymo poreikis galėtų būti mažesnis nei šaltesnį sezoną. Tačiau tai nėra garantija, kad visų gyventojų sąskaitos sumažės.
Galutinę sumą lemia ne vien lauko temperatūra. Svarbu ir pastato energetinis efektyvumas, šildymo būdas, šilumos kaina, patalpų temperatūra bei individualūs vartojimo įpročiai.
Senesnių, prasčiau apšiltintų namų gyventojai gali jausti didesnę temperatūros svyravimų įtaką nei žmonės, gyvenantys energiškai efektyviuose pastatuose. Be to, net trumpi šalčio periodai gali padidinti šilumos poreikį.
Norint pasiruošti šildymo sezonui, verta patikrinti langų sandarumą, neblokuoti radiatorių ir įvertinti, ar namuose nėra vietų, per kurias prarandama daug šilumos. Net nedideli pokyčiai gali padėti efektyviau naudoti energiją.
Vis dėlto nereikėtų iš anksto planuoti konkretaus sutaupymo vien pagal ilgalaikę orų prognozę. Tikslesnį vaizdą suteiks faktinės temperatūros, šildymo kainos ir individualus energijos suvartojimas.
Vairuotojams svarbiausia bus ne tik sniegas
Žiemą daugiausia dėmesio paprastai sulaukia gausus snygis, tačiau eismo sąlygas gali pabloginti ir mažiau įspūdingi reiškiniai.
Šlapia kelio danga, rūkas, užšąlantis lietus ir plikledis kartais kelia ne mažesnį pavojų nei storesnis sniego sluoksnis. Ypač atsargiems reikėtų būti anksti ryte, vakare ir naktį, kai temperatūra gali greitai kristi.
Prieš ilgesnę kelionę verta patikrinti ne tik bendrą orų prognozę, bet ir perspėjimus apie pavojingus reiškinius. Jei prognozuojamas plikledis ar lijundra, reikėtų numatyti daugiau laiko kelionei ir vengti skubėjimo.
Ne mažiau svarbi ir automobilio techninė būklė. Tinkamos sezoninės padangos, geras matomumas, veikiantys žibintai ir švarūs langai yra pagrindinės priemonės, padedančios sumažinti riziką.
Net jei šią žiemą nebus ilgai trunkančio speigo, permainingos sąlygos gali pareikalauti didesnio dėmesio kelyje.
Kada paaiškės daugiau konkrečių detalių?
Šiuo metu svarbiausia sekti reguliariai atnaujinamas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozes. Tarnyba savo ilgalaikę mėnesio prognozę atnaujina reguliariai, tačiau ji nėra tas pats, kas tiksli visos žiemos orų prognozė.
Artėjant lapkričiui ir gruodžiui, nauji duomenys padės geriau įvertinti artimiausių savaičių temperatūros ir kritulių tendencijas. Vis dėlto net ir tuomet tikslaus snygio ar stipriausio šalčio laiko nereikėtų laikyti garantuotu, jei kalbama apie tolimą datą.
Praktiškiausias būdas planuoti žiemą – derinti bendrą sezoninį vaizdą su trumpalaikėmis prognozėmis. Sezoninė informacija padeda suprasti bendrą kryptį, o kelių dienų prognozė suteikia daugiau naudos planuojant keliones ir kasdienius darbus.
Tad ar lietuvių laukia ilgas išbandymas?
Kol kas nėra pagrindo tvirtinti, kad 2026–2027 metų žiema Lietuvoje tikrai bus itin šalta, snieginga ar neįprastai sunki. Turimi Europos sezoninių prognozių signalai labiau palankūs aukštesnei nei vidutinei temperatūrai, tačiau jie nepašalina trumpų šalčio bangų ir sudėtingų žiemiškų sąlygų galimybės.
Todėl svarbiausia žinia – ne tai, kad mūsų laukia neišvengiama katastrofa, o tai, kad vien iš anksto paskelbta sezoninė prognozė negali atsakyti į visus klausimus. Tikroji žiemos eiga priklausys nuo to, kaip keisis orai artimiausiais mėnesiais.
Pasiilgusiems sniego dar neverta prarasti vilties, o tiems, kurie baiminasi didelių šalčių, taip pat nereikėtų iš anksto nerimauti dėl blogiausio scenarijaus. Daugiausia naudos duos pasiruošimas skirtingoms sąlygoms ir dėmesys naujausiai informacijai.
Žiema gali pateikti staigmenų, tačiau žinant, į ką atkreipti dėmesį, jai pasiruošti bus paprasčiau. Svarbiausia – nepasikliauti sensacingais pažadais apie būsimus speigus ar garantuotą šilumą, o vertinti realius duomenis ir atnaujinamas prognozes.