Pastaruosius kelerius metus teisėsaugos pareigūnai fiksuoja atvejus, kai sukčiai taikosi ne tik į žmonių santaupas, bet ir į jų nekilnojamąjį turtą. Apie naują sukčiavimo schemą ketvirtadienį pranešė Vilniaus apskrities policija.
Nuo 2025 metų pradžios Lietuvoje pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule įgyto labai didelės vertės svetimo turto. Šiais atvejais žmonės apgaule įtikinami parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o vėliau iš jų išviliojami už parduotą turtą gauti pinigai. Kauno apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje atliekama 10, Vilniaus – 6, Panevėžio – vienas tokio pobūdžio ikiteisminis tyrimas.
Telefoniniai sukčiai įkalba parduoti nekilnojamąjį turtą
Ikiteisminių tyrimų metu nustatyta, kad sukčiai, pasitelkdami melagingą informaciją ir psichologinį spaudimą, įtikina gyventojus skubiai parduoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Sukčiai telefonu prisistato įvairių institucijų ar kitų organizacijų atstovais. Jie pateikia išgalvotą istoriją, esą nukentėjusiojo turtas jau yra parduotas arba parduodamas „juodojoje rinkoje“. Tuomet aiškinama, kad vienintelis būdas jį išsaugoti – pačiam savininkui kuo skubiau jį parduoti.
Patikėję melaginga informacija, žmonės savo nekilnojamąjį turtą parduoda skubotai ir už gerokai mažesnę nei rinkos kainą.
Nustatyta, kad dažniausiai tokių sukčiavimo schemų aukomis tampa vyresnio amžiaus žmonės. Dėl patiriamo psichologinio spaudimo ir baimės prarasti turtą jie priima skubotus sprendimus.
Po nekilnojamojo turto pardavimo sukčiai nukentėjusiuosius įtikina gautus pinigus išsigryninti arba už juos įsigyti aukso luitų. Vėliau grynieji pinigai ar aukso luitai perduodami sukčių nurodytiems asmenims.
Ikiteisminio tyrimo metu taip pat vertinama, ar tam tikrais atvejais šioje schemoje galėjo dalyvauti nekilnojamojo turto brokeriai, notarai ar turto įgijėjai.
Prokuratūra ir policija ragina nekilnojamojo turto įgijėjus, tarpininkus ir notarus atkreipti ypatingą dėmesį į galimas rizikas.
Budrumo reikėtų, jei vyresnio amžiaus klientas skuba parduoti vienintelį būstą, sutinka jį parduoti už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą, negali aiškiai paaiškinti tokio sprendimo priežasčių, nurodo ketinantis išvykti į užsienį, elgiasi sutrikęs, nuolat bendrauja telefonu su nepažįstamais žmonėmis arba teigia vykdantis banko, policijos ar kitų institucijų nurodymus.
Policijos praktika rodo, kad tokio pobūdžio sukčiavimo aukomis dažniausiai tampa vyresnio amžiaus žmonės. Dalis jų yra rusakalbiai, todėl bendraujant su šiais klientais rekomenduojama skirti daugiau laiko ir įsitikinti, kad sprendimas parduoti nekilnojamąjį turtą priimamas savarankiškai, be sukčių įtakos.
Policija ragina nepasiduoti spaudimui
Pareigūnai ragina gyventojus išlikti budrius ir kritiškai vertinti bet kokius skambučius, kurių metu reikalaujama skubiai priimti sprendimus dėl turto pardavimo ar kitų finansinių sandorių.
Nė viena valstybės institucija telefonu nereikalauja skubiai parduoti turto ar perduoti pinigų, aukso ar kitų vertybių.
Gyventojai, ypač turintys vyresnio amžiaus artimųjų, raginami su jais aptarti šias sukčiavimo schemas ir priminti apie jų keliamą pavojų. Prieš priimant bet kokį skubų sprendimą dėl turto ar pinigų, pareigūnai pataria pasitarti su artimaisiais arba kreiptis į teisėsaugą.
Jeigu sulaukėte panašaus skambučio arba įtariate, kad galėjote tapti sukčių taikiniu, nedelsdami nutraukite pokalbį ir praneškite policijai.
Bendras Vilniaus apskrities